Tikroviškiausiai imituoja žuveles
Švytuoklės pasirodė esančios labai veiksmingos įvairiausiose žūklavietėse, o tam tikrose sąlygose jos pranoksta vadinamuosius „velnius“ ir avižėles, kuriomis žuvys viliojamos nenaudojant ant kabliuko užverto natūralaus masalo. Na, o tradicines blizges su švytuoklėmis, poledinio meškeriojimo ekspertų nuomone, dar nė lyginti neverta.
Kadangi poledinės žūklės masalus galima nugramzdinti tiktai vertikaliai pro lede išgręžtą eketę, tai svarbiausia yra, kad jie kuo ilgiau ir toliau sklęstų palei dugną, kur medžioja plėšriosios žuvys. Švytuoklės geriausiai atitinka šią sąlygą, nes jų konstrukcija pritaikyta užtikrinti horizontaliems judesiams, o patyrusios rankos valdoma švytuoklė nuo eketės gali nutolti kelis metrus.
Autorystės šaknys
Oficialioji opinija teigia, kad švytuoklės atsirado Suomijoje, tad pagrįstai laikoma, kad būtent šios šalies meškeriotojai geriausiai moka šiais masalais naudotis. Suomių meškeriotojai švytuokles labai vertina, nes manoma, šie masalai – tiksliausiai imituoja gyvos žuvelės judesius.
 |
| Kuprota švytuoklė buvo naudojama Kuršių marių ešeriams meškerioti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje |
Tačiau pastaruoju metu dėl suomių autorystės galima pagrįstai suabejoti, nes mūsų pamario meškeriotojai tokius masalus naudojo jau prieš penkiasdešimt metų, o Suomijoje jais susidomėta maždaug prieš ketvirtį amžiaus. Tiesa, mūsų meškeriotojų konstruotos švytuoklės – daug įspūdingesnės, nes jų ilgis siekia 12-15 сm, o masė kelias dešimtis gramų.
Tokio dydžio švytuokles pamariečiai kaldino todėl, kad nekibtų smulkūs ešeriai, sterkai ir lydekos. Tiek pirmosios suomiškos, tiek dabar naudojamos įvairiuose kraštuose švytuoklės – perpus mažesnės. Tuo nesunku įsitikinti, susipažinus su klaipėdiečio Mindaugo Kulakausko surinkta Kuršių mariose naudotų ešerius gaudyti po ledu masalų kolekcija.
Netinka silpni valai
Švytuoklė – toks poledinės žūklės masalas, kuriam turi būti ištikimas kaip geras šuo savo šeimininkui. Jei pradėsite meškerioti švytuoklėmis, kitas poledinės žūklės blizgės bent jau kuriam laikui reiktų pamiršti. Tik nuolat tobulindami meškeriojimo įgūdžius, pasieksite įspūdingų rezultatų, o svarbiausia – išmoksite jais gaudyti įvairiausių rūšių žuvis.
Pernai netgi stintos Kuršmarėse buvo gaudomos švytuoklėmis. Įdomu, kad švytuokles stintos griebdavo tada, kai kitus masalus, tame tarpe ir natūralius, ignoruodavo.
Nė vienas meškeriotojas, pradedantis meškerioti švytuoklėmis, neišsivers be keleto patarimų. Į pirmąją žūklę su švytuoklėmis būtinai vykite į gerai pažįstamą vandens telkinį, nes jame jums neblogai žinomos žuvų susitelkimo vietos. Šios žinios padės lengviau suvokti, ką reikia daryti, kad žuvys kibtų.
 |
| Suomių kompanijos „Nils Master“ švytuoklė, sukurta prieš pusantro dešimtmečio, labai panaši į Kuršmarių „kupriukę“ |
Labai svarbu, kad valas būtų tvirtas, nes užkimba stambios žuvys. Kita vertus, švytuoklės dažnai užkliūva už vandenžolių, šakų. Tačiau pernelyg stori valai irgi netinka, tad geriausia parinkti 0,14-0,16 mm skersmens valą, jei masalas sveria nuo 2 iki 6 g, o sunkesniems tiks 0,18 mm valai.
