Mūsų sengalvėlės Baltijos žuvys – daug kaprizingesnės nei šiaurės platumų menkės ar gelmėje tūnančios vėgėlės. Svarbu tiksliai į reikiamą vietą užmesti masalą, o kokį – antraeilis dalykas, tačiau pamirštamas vienas svarbus aspektas, kurį galima nesunkiai pastebėti statistiškai vertinant laimikio kokybę.
Kitaip tariant, jei kimba smulkūs ar vidutiniai egzemplioriai ir dar – didelėje gelmėje, galima daryti išvadą, kad kibimas – anaiptol ne silpnas, tačiau stambiosioms žuvims kažkuo neįtinka siūlomas masalas. Įdomiausia, kad paprasčiausiai gali netikti masalo dydis, tačiau dažniai situaciją lemia kita priežastis.
Kad galėtume susidaryti aiškesnį to, kas vyksta gelmėje vaizdą, pirmiausiai reikia pasitikrinti savo pačių logiką. Dauguma meškeriotojų tiek Baltijoje, tiek šiaurės platumose pirmiausiai užmeta masalą, kurį lengviausia greitai nugramzdinti. Tai labai svarbu, kai laivo dreifas – gana greitas. Tas skvarbantis kaip grąžtas vandenį masalas – pilkeris.
Prie masalo prisegami papildomi 8/0-12/0 kabliukai, apvilkti spalvingo plastiko vamzdeliais – veiksmingas dirgiklis vangaus kibimo dienomis |
Tačiau tai ne viskas – lygiai taip pat intuityviai, kaip ir pasirinkdami masalą, meškeriotojai pirmajam metimui pasirenka jo spalvą. Beveik šimtu procentų pasirenkami klasikiniai sidabraspalviai pilkeriai. Kažkodėl stereotipiškai manome, kad tipiškas gelmių medžiotojų – menkių, otų, ledjūrio menkių, purpurinių ešerių ar vilkžuvių grobis – kažkas panašaus į mūsiškį bretlingį ar strimėlę.
Beje, Baltijos sąlygomis taip dažniausiai ir yra, tačiau šis paprastas pasirinkimas – ne visada pakankamas argumentas kibti toms žuvims, kurias norime sugauti. Baltijoje meškeriotojai, ypač gaudantys žuvis pačioje priekrantėje griebiasi svaresnio argumento – ant pilkerių kabliukų veria žuvienos gabaliukus, tačiau toks viliokas sužadina tik smulkmės apetitą, o stambieji egzemplioriai vis tik reaguoja vangiai
.
Jei šiek tiek suaktyvinsite vazduotę, tai prisiminsite, kad tarp jūros plėšrūnų medžiojamų žuvų yra ir žvilgančios žydra spalva skumbrės, be to, jūros plėšrūnų racione nemažą dalį užima – kalmarai, krevetės ir kiti vėžiagyviai. Štai Baltijos menkės ypač mėgsta vadinamuosius jūros „tarakonus“. Dauguma šių gyvūnų gana spalvingi, o kai kurie gelmėje net švyti. Žodžiu, kai kimba smulkmė reikia laužyti stereotipinę schemą ir prisiminti vadinamąjį „Teaser“ efektą.
Kodėl nekibos dienomis gėlavandenius sterkus vistiek galima išprovokuoti stverti rėksmingus masalus? Todėl, kad tokie masalai sterkus suerzina iki maksimumo. Sterkai atakuoja įžūlų ramybės drumstėją ir stveria jį. Lygiai taip pat refleksiškai į dirgiklius reaguoja ir jūrų žuvys.
Pilkeryje išlieta speciali kiaurymė papildomam kabliukui tvirtinti |
Norvegų meškeriotojai dažnai naudoja vangaus žuvų kibimo dienomis patikrintą būdą – prie viršutinio žiedelio sega ilgą kabliuką, apvilktą ryškiai raudonu, mėlynu, vaivorykštiniu plastiko vamzdeliu. Kibimas iškart keičiasi, pradeda kibti stambesnės žuvys, kurios ištraukiamos dažniausiai pasivėrusios būtent ant dekoruoto kabliuko. Žūklės ekspertai specialiai šioms situacijoms sukūrė ypatingą „Behr“ pilkerį, kurio višutinėje dalyje – ausis su įvertu žiedeliu, prie kurio segami ryškūs kabliukai-provokatoriai.
Pilkeris sukonstruotas taip, kad papildomas kabliukas nekeičia masalo žaismo. Be to, sujungtas su pilkeriu žiedeliu, atlaikančiu labai dideles apkrovas. Įvairių spalvų „apdaru“ dekoruotų kabliukų pravartu turėti žūkladėžėje, kai reikia pilkerį „paskaninti“ papildomu dirgikliu. Antra, tada į tolimas išvykas, tokias kaip kelionė į Norvegiją, galima imti mažesnį masalų kiekį, o kad kiekvienas gramas tokioje piligriminėje kelionėje brangus, aiškinti nereikia.
Be to, pilkeris – taip pat dažomas ryškiai, kad išsiskirtų iš aplinkos. Jūrinėje žūklėje masalo spalva – taip pat papildomas dirgiklis. Dekoruoti holograminiais atšvaitais, labai efektingai atspindinčiais tamsoje šviesą, pilkeriai taip pat – puikus masalas vangaus kibimo dienoms. Papildomu dirgikliu gali būti holograminė pilkerio akis, į korpusą įlietas veidrodukas, tačiau naudojamos ir konstrukcinės subtilybės.
Kiaurymė korpuse – masinančio plėšrūnus triukšmo šaltinis |
Vilioti stambius trofėjus naudojami akustiniai modeliai, kurių paskirtis trejopa: kaip pilkerio su garsiniu dirgikliu, kaip pilkerio su aromatiniu dirgikliu ir kaip pilkerio su optiniu dirgikliu. Gramzdinant šį masalą su atvira kiauryme korpuse, pro ją plūstantis vanduo skleidžia plėšrūnų šonine linija puikiai ir toli juntamą triukšmą. Į kiaurymę galima įstatyti kapsulę arba konteineriuką su aromatine medžiaga, pavyzdžiui, menkių dievinamu silkės ekstraktu ir tada paskui pilkerį drieksis masinantis kvapų šleifas. Na, o į kiaurymę įmontavus specialų „veidroduką“ gaunamas įspūdingas optinis efektas, kurio atšvaitus galima įžiūrėti keliasdešimties metrų gelmėje.