Žūklės ekspertai pateikia keletą patarimų, kurie daugeliui žvejų rugsėjo–spalio mėnesį gali praversti.
Pirmas – kuo mažesnė sukrė, tuo ryškesnė ji gali būti. Praktiškai tai reiškia, kad, pvz., italų konstrukcijos 1–2 numerio sukrės „Panther-Martin“, kurios pavasarį naudojamos dažniausiai sidabrinės ar auksinės spalvos, t.y. klasikinių versijų, dabar parenkamos ne pačios blizgiausios. Labai tinka tokios versijos, kurių blizgantys lapeliai pamarginti juodais, raudonais ar geltonais taškeliais, įvairiais rusvų, gelvų, melsvų juostelių raštais. Beje, maskuoti ir prigesinti būtina tik naujutėlių sukrių spindesį, o jei masalas naudojamas ne vienerius metus, tai nuolat pabuvodamas vandenyje jis spėja apsitraukti tauria patina ir plukdomas blyksi taip pat dulsvai kaip ir nedidelė kuoja, į kurios šoną atsmušė pro vandens storymę prasimušęs pramuštgalviškas saulės spindulėlis.
Žūklės ekspertai pataria, žvejojant ežeruose, kuriuose dabar labai nuskaidrėjo vanduo, naudoti nudažytas juodais arba baltais dažais sukres, o jų kabliuką užmaskuoti vešlia šluotele. Teigiama, kad pernelyg ryškus stambių sukrių lapelių spindesys baido akylas žuvis, o baltų ir juodų, žalių ir geltonų mirguliavimas – labiau viliojantis.
Trečias patarimas skirtas tiems žvejams, kurie mažose ir vidutinėse upėse žvejoja šapalus ar meknes: geriausia žūklei saulėtomis dienomis naudoti sukres su juodais lapeliais, kurie papuošti geltonais, žaliais ar raudonais taškeliais. Lynojant, apniukusiu oru, galima naudoti sukres, kurių lapeliai – sidabriniai, auksiniai ar variniai, tačiau išgaubtoji pusė juoda, žalia ar geltona, pamarginta geltonais, salotiniais ar baltais taškeliais. Tokios kombinacijos kartais vadinamos žargoniškai demokratiškoms, nes jos nekrenta į akis, yra nuosaikesnių spalvų ir labiau tinka žūklei skaidrėjančiame vandenyje.
