„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pirmieji šių metų žymėti eršketai išleisti į Nerį ir Šventąją

Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos tęsia aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbus. Praėjusią savaitę baigti pavasariniai šių retų žuvų žymėjimo ir išleidimo į Nerį bei Šventąją darbai – 1000 vnt. aštriašnipių eršketų metinukų įkurdinti naujuose namuose. Kita dalis šių karališkų žuvų į šalies upes bus išleista rudenį.
Eršketai paauginti Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje
Eršketai paauginti Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje / Žuvininkystės tarybos nuotr.

Įžuvinti aštriašnipiai eršketai Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje paauginti iš lervučių, kurias pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Su šia užsienio įstaiga palaikomas glaudus bendradarbiavimo ryšys. Šiemet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų lervučių.

Vidutinis šią savaitę į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris apie 550 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.

Žuvininkystės tarybos nuotr./Eršketas su išoriniu žymėkliu
Žuvininkystės tarybos nuotr./Eršketas su išoriniu žymėkliu

Bet kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kg. Jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba. Buvo sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė, kuri 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.

Žuvininkystės tarybos nuotr./Rusnėje eršketai žymimi prieš išleidimą
Žuvininkystės tarybos nuotr./Rusnėje eršketai žymimi prieš išleidimą

Šiemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 21 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“