Žūklė „Facebooke“. Spausk LIKE.
Stalelio niekas nepasiūlys
Jei kam teko žingsniuoti iš pajūriu iš Melnragės į Girulius, tas puikiausiai prisimena, kad suolelių yra tik pliažuose, o už jų ribos plyti lygutėlis smėlis. Kita vertus, pliažo suolelis menkas pagalbininkas meškeriotojui, nes paprastai būna įkastas į smėlį už pusšimčio metrų nuo vandens, tad atsinešti jo prie vandens, kur stovi jūsų trikojis su meškerėmis, negalėsite. Be to, suolelis netenkina pajūrio priekrantės meškeriotojo poreikių, tad, pajutę diskomfortą dėl dažno lankstymosi, nuo kurio gali galva imti svaigti, galėsite viltis, kad netoliese bangos bus išmetusios į krantą jau minėtą dalyką – seną dėžę žuviai ar kam nors kitam laikyti. Bet tokie atvejai reti, ne ne tik pajūrio tarnybos, bet ir vietos gyventojai pasirūpina, kad pliažuose neliktų nieko, kas gali praversti ūkyje.
Žodžiu, kai kojos po pusiaudienio, praleidus kokias šešias valandas stačiomis, taps švininės pajusite, kaip nenumaldomai apima noras, ant ko nors minutėlei prisėsti. Tad jau pirmoje išvykoje į pajūrį taps aišku, kad svarbus ekipuotės elementas – sudedama kėdutė. Kokią rinktis? Žinoma, lengvą. Tokioms išvykoms labai tinka kėdutės ir kuprinės hibridas. Ją gali neštis kaip kuprinę ant pečių, tad rankos lieka laisvos kitiems nešuliams, tokia kėdutė puikiai dera prie dviračio bagažinės, o jos apačioje pritvirtinta talpi kuprinė, kurioje išsitenka meškeriojimo reikmenys, termosas, atsarginis lietpaltis, sumuštiniai, o, atgal grįžtant, išsitenka maišelis su laimikiu.
Tiesa, ne visus tenkina toks kompaktinis variantas – Latvijos pajūryje mačiau plekšnių meškeriotojus, kibimo laukiančius ant fotelius primenančių sudedamų kėdžių. Žinoma, kai atstumas nuo automobilio iki žūklavietės netolimas, galima ir tokią kėdę neštis, tačiau vis dėlto tai papildoma našta prie futliaro su meškerėmis, o svarbiausia, kad tada reikia dar neštis ir kuprinę su reikmenimis. Kai kurių tokių sudedamų kėdžių privalumas – ne vien komfortiškumas, bet ir atlenkiamas stalelis, kuris, meškeriojant pajūryje, reikalingas nemažiau kaip meškerių trikojis. Ant stalelio išdėstomi įrankiai – replės, masalinės adatos, žirklutės, o taip pat – masalai ir kvapūs pavilgai, kuriais gardinami ant kabliukų veriami kąsneliai. Jei rinksitės kėdutę-kuprinę, tada teks įsigyti ir sudedamą stalelį. Puikiausiai tinka toks, kuriuos naudoja karpių meškeriotojai. Beje, dauguma tokių stalelių modelių telpa į kuprinę.
Antpirštis ir žirklutės
Pajūryje meškeriodami neišsiversite be kai kurių svarbių smulkmenų, viena iš kurių – pjaustymo lentelė iš medžio ar plastiko. Kadangi labai dažnai plekšnių meškeriojimui naudojamas masalas – žuvienos gabalėlis, tokia lentelė būtina, kad galėtum masalinę žuvelę išskrosti, o paskui supjaustyti reikiamo dydžio gabaliukais. Kitas labai reikalingas reikmuo – aštrus siauraašmenis peiliukas masalinėms žuvelėms doroti. Trečias, specialus antpirštis dešinės rankos smiliui. Juos gamina kai kurios meškeriojimo reikmenų kompanijos, tačiau jį galima pasidaryti iš senos neopreninės ar odinės pirštinės.
Kadangi meškeriojimui jūros priekrantėje naudojami gana ploni pinti valai, kurie gali rimtai įpjauti pirštą, užmetant masalą, o rankų oda ilgainiui įmirksta ir tampa paburkusi, toks antpirštis – puikus draudimo polisas nuo nemalonių staigmenų. Jos, deja, pasitaiko nuolat, jei sunkiasvorio gramzdo traukiamo valo, kuris prilaikomas pirštu, laiku nepaleisite. Dėl tos pačios priežasties reikėtų turėti kuprinės kišenėlėje nors pleistro, o dar geriau – nedidelę vaistinėlę. Taip pat neišsiversite be žirklučių, pritaikytų kirpti pinti valą. Tradicinės lygiaašmenės žirklutės prastai įveikia pintą valą, o specialios žirklutės, kurių ašmenys – dantyti, jį kerpa lengvai
