Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rudenį pasikartojo strimėlių antplūdis

Senieji uostamiesčio meškeriotojai teigia, kad tokio strimėlių susitelkimo, kuris prilygtų pavasariniam šių žuvų atplūdžiui, ties Klaipėdos uosto vartais seniai nebuvo regėję, todėl kai tik nusistovi ramus oras, kateriai virtine išsirikiuoja palei farvaterį, kuriuo plūsta stipri tėkmė iš marių.
Jei masalai tinkamai parinkti, užkimba iškart po 4-5 strimėles
Jei masalai tinkamai parinkti, užkimba iškart po 4-5 strimėles

Rudenį strimėlių meškeriojimas iš laivų sudėtingesnis nei pavasarį, kai Baltijos silkės masiškai užplūsta visas įlankas, kur gali pailsėti, plaukdamos į nerštavietes. Pirmiausia reikia aptikti strimėlių būrį, kuris dažniausiai migruoja palei uosto farvaterio kanalą, sukdamas plačius ratus palei plūstančią iš Kuršmarių tėkmę, todėl tenka ne vieną kartą iškelti ir vėl išmesti inkarą ir kas kartą bandyti vilioti žvitrias, veržliai plaukiančias sidabražvynes, kol randama tinkama pozicija, atsidurianti strimėlių kelyje.

Paprastai vieta laikoma tinkama, kai pradedamas fiksuoti nepaliaujamas strimėlių kibimas, tada galima pradėti ieškoti tinkamiausio masalo, nes jei užkimba vienu metu po porą strimėlių, laikoma, kad parinkti masalo, veiksmingai vilkiojančio strimėles, parinkti nepavyko, todėl meškeriotojai keičia laikas nuo laiko masalų girliandas, susidedančias iš šešių kabliukų, ant kurių užverti dažniausiai dirbtiniai masalai, kol pradeda ištraukti po 3-6 silkutes.

Tiesa, silkutėmis vadinti rudenį kimbančias strimėles, galima tik sąlyginai, nes tokių stambių sidabražvynių uostamiesčio meškeriotojai taip pat seniai regėjo – nereti 30 cm egzemplioriai, o išmanantis kibimo Baltijos priekrantėje ypatumus žvejys Mindaugas Kulakauskas teigia, kad šiemet didžiausia jo matyta sumeškeriotoja strimėlė siekė 36 cm.

Strimėlės gaudomos tokiais pat kaip ir pavasarį masalais – blizgučiais, spalvoto plastiko karoliukais ir vamzdeliais dekoruotų kabliukų virtinėmis arba stambiomis įvairiaspalvėmis avižėlėmis, skirtomis vilioti stintas. Kai kibimas apsilpsta, ant kabliukų veriami nedideli žuvienos gabaliukai arba kabliukai apipurškiami žuvies kvapą skleidžiančiu atraktantu. Aromatas iškart sužadina strimėlių apetitą.

Strimėlių meškeriojimo taktika rudenį skiriasi nuo tos, kuri pasirenkama pavasarį: dabar strimėlės aktyviai maisto ieško tėkmėje, todėl masalų virtinė ne gramzdinama vertikaliai, o užmetama į šoną nuo valties ir grimzta palaipsniui. Dažniausiai priedugnės masalai nepasiekia, nes strimėlės kimba viduryje vandens – vos kelių metrų gelmėje. Kai užkimba pirmoji strimėlė, ji supurto visą masalų virtinę ir ties pradeda šokti kadrilį. Tai strimėles nuteikia ypač azartiškai ir jos stveria masalus viena po kitos. Pasitaiko, kad viena strimėlė sugeba pastverti du masalus.

Pasak M.Kulakausko, kai kimba stambios rudeninės strimėlės, jų galima sumeškerioti nemažai – per keturias valandas keturių meškeriotojų ekipažas, traukdamas iškart po kelias žuvis, per keturias valandas pajėgus sugauti 30-40 kg strimėlių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos