Žūklės naujienos tinkle „Facebook“.
2013 m. Lietuvos pakrantėje rasta rekordiškai daug negyvų pilkųjų ruonių. Stokojant informacijos apie šių žinduolių apsilankymą Lietuvos pakrantėje, dėl ruonių žūčių neretai kaltinami Lietuvos žvejai.
Sugyventi žvejams ir ruoniams – sunku
Žvejams ir ruoniams sugyventi ir pasidalinti laimikiu sudėtinga visame pasaulyje, o Baltijos jūroje ši problema itin aktuali, nes ruonių čia nuolat daugėja.
Žuvies iš žvejų tinklų neretai paskanauja ne tik jauni nepatyrę ruoniukai ar lengvo grobio ieškantys tingūs ruoniai – dėl intensyvios žvejybos ir Baltijos užterštumo visiems ruoniams tampa vis sunkiau prasimaitinti. Daug jaunų nepatyrusių ruoniukų pražūsta įsipainioję į tinklus.
Ruoniai ištraukia ir apdrasko tinkluose įstrigusią žuvį, atbaido ją nuo tinklų, suplėšo tinklus, sudrasko gaudykles ir paleidžia jose esantį laimikį.
Žvejai patiria didelių nuostolių ne tik dėl prarastos žuvies, bet ir dėl sugadintos įrangos. Siekiant sumažinti žvejų nuostolius, Suomijoje ir Švedijoje, kur šių žinduolių daugiausia, žvejams išduodamos licencijos, suteikiančios teisę medžioti aplink tinklus besisukiojančius ruonius.
Manoma, kad būtent iš šių šalių atplaukę sužeisti ar srovių atplukdyti negyvi ruoniai buvo rasti Lietuvos pakrantėje.
Analizuos migracijos kelius
Seminare į klausimus, kas gena ruonius prie Lietuvos pakrančių, ir kokią grėsmę ruoniai kelia žvejų laimikiui, atsakys Lietuvos, Estijos, Švedijos bei Suomijos mokslininkai, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, gamtosaugininkai ir žvejai.
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė seminaro metu pristatys Lietuvos priekrantės žvejų apklausos rezultatus: kokią žalą patiria dėl ruonių patiria žvejai, kokių kompensacijų tikisi iš valstybės.
Ne vieną dešimtmetį pilkuosius ruonius tyrinėjantis Ivaras Jüssis iš Estijos pristatys šių žinduolių paplitimą ir būklę Baltijos jūroje, galimas migracijos į pietinę Baltiją priežastis.
Anita Storm iš Suomijos, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant pilkųjų ruonių ir žvejų konfliktą Suomijoje, supažindins su valstybinių ir visuomeninių organizacijų, žvejų vaidmeniu konflikte.
Swenas Gunnaras Lunnerydas iš Švedijos universiteto, dalyvaujantis „ruoniams atsparios" žvejybos įrangos kūrime ir tobulinime, pristatys modifikuotas gaudykles, garsines ir elektrines ruonių atbaidymo priemones, aptars šių priemonių įsigijimo kompensacijų klausimą.
Žvejai kviečiami dalyvauti seminaro diskusijose ir išsakyti savo nuomonę – kokios prevencinės ir žalos kompensavimo priemonės jiems būtų tinkamos.
