Kerplėšos, likusios užtvindžius iškirstą mišką ar atsiradusios vagoje, upei pakeitus vagą, įvairaus dydžio akmenys, nusėję dugną žemiau slenksčių, išvartos, nugrimzdusios į ežerus ar pertvėrusios upių vagas – idealios slėptuvės žuvims, tačiau į tokius kliuvinius masalai įsisega mirtinai. Blizges ar voblerius, apsodintus trišakiais, plukdyti tokiose vietose – tas pats, kas gaudyti lydekas 0,12 mm skersmens valo, nenaudojant metalinių pavadėlių.
Gamintojai spiningavimui „draudžiamose zonose“ kuria specialius masalus – blizges, kurių kabliukai apsaugoti vielos lankeliais, guminukus, kurių korpusuose paslepiami kabliukų geluonys, voblerius, kuriuose įmontuoti vienšakiai, jų geluonis išlenda tik tada, kai žuvis pastveria masalą. Deja, ir tokie masalai iki galo neapsaugoti nuo nemalonių staigmenų, kurių žūklėje nestinga. Todėl labai patrauklus Dauguvos meškeriotojų sugalvotas būdas apsisaugoti nuo tokių staigmenų.
Nuo blizgės nusegamas trišakis ir iš kiaurymės blizgės gale išveriamas žiedelis. Tada parenkamas reikiamo dydžio vienšakis kabliukas, kuris dvigubu mazgu pririšamas prie reikiamo skersmens valo, tačiau jo atsparumas apkrovoms turi būti ne mažiau kaip 30 proc. mažesnis už pagrindinio valo tvirtumą. Kabliukas pririšamas valo atkarpos viduryje. Paskui abu galiukai perveriami per blizgės gale esančią kiaurymę ir surišami, perkišus per blizgės priekyje įvertą žiedelį.
Jei masalas mirtinai užsikabins už kerplėšos, stipriu trūktelėjimu nutraukiamas valas, kuriuo pririštas kabliukas. Blizgė išsilaisvins, o vienšakis liks smygsoti kerplėšoje.
