Lietuvos radijo kalbintas Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius sakė, kad taip žiauriai elgtis su rykliais žmogui „leidžia“ įsigalėję stereotipai, tapę vos ne mitais, kad ryklius reikia naikinti. Tai – netiesa.
Pasak S.Karaliaus, visų žuvų, taip pat ir ryklių, pergauda pasauliniame vandenyne yra didelė. Tai lemia finansinė nauda. Ryklių likimas taip pat priklauso nuo šių faktorių. Tačiau rykliai nyksta ir dar dėl vienos sveiku protu nesuvokiamos priežasties – „norma“ tapusio žiauraus elgesio su šiais plėšrūnais.
Rykliai tiesiog linčiuojami
Šiuo metu pasaulyje itin populiarus vadinamasis ryklių pelekų kapojimas: verslininkai arba jų samdyti darbuotojai sugautiems rykliams nupjausto plaukmenis,o leisgyvę žuvį išmeta į vandenyną. Nes pelekai, tarkime Kinijoje, yra delikatesas, iš jų verdamos skanios sriubos. Kitose šalyse pelekai naudojami gydomosioms medžiagoms išgauti. Ir nors daugelyje pasaulio šalių tokie brutalūs dalykai draudžiami, padėtis nesikeičia, rykliai naikinami be atvangos.
Kodėl rykliai taip saugomi? „Žmogus atsakingas už visus gyvūnus, gyvenančius šalia. Ir neturi teisės išnaikinti dantingus, o palikti tik švelnius. Privalome išsaugoti visas rūšis, nes nežinome, iš kokios rūšies žmogus galėtų gauti naudos – kad ir gaunant vaistus nuo ligų“, – sako S.Karalius.
Ne visi rykliai yra plėšrūs
Taip jau pasiskirstę, kad labai nedaug ryklių yra neplėšrūs, tik nedidelė dalis minta planktonu. Stambiausi pasaulyje yra bangininiai rykliai. Jie užauga net iki 20 metrų ilgio, 34 tonų svorio. Jis žmogui visiškai nepavojingas, minta planktonu, krevetėm, žuvų mailium – panašiai kaip banginiai.
Iš plėšriųjų bene geriausia žinomas baltasis ryklys, užaugantis iki 3,4 t ir 6 metrų ilgio. Jie gali būti pavojingi ir žmogui, nes neretai praryja ir jūrų liūtą.
Kokie regionai pavojingiausi
Filmuose dažnai rodoma, kad rykliai atplaukia iki kranto ir puola žmones. Ar tai tiesa? Juk, kita vertus, kiekvieno naro garbės reikalas yra sutikti ryklį jūros gelmėse.
Pasak S.Karaliaus, patys pavojingiausi – tai tropiniai regionai, kuriuose itin gausu agresyvių ryklių rūšių. Šių žuvų kūno temperatūra ir aktyvumas priklauso nuo aplinkos. Todėl jiems būtina daugiau nei 25 laipsnių šiluma.
Ryklių aktyvumo rezultatas – ne tik grobiui gaudomos žuvys, bet ir paplūdimiuose besimaudantys žmonės. Plėšrūnai labai dažnai neįvertina žmogaus dydžio, mato tik atskiras kūno dalis, todėl jas vertina kaip potencialų grobį. Žinoma, ryklio užpuolimas dažnai suvokiama kaip kažkas baisaus. „Tačiau kai Lietuvoje keliuose žūsta šimtai žmonių, kažkodėl niekam nėra baisu“, – stebisi biologas.
Daug kraujo, dideli dantys, didelės žaizdos – tai daro įspūdį, todėl Holivudo filmų žiūrovai susikuria stereotipus, kad rykliai yra labai blogi, o kiekvienas suidūrimas su jais būtinai baigisi kruvinu susidorojimu. Tačiau kur nors Australijoje banglentininkai su rykliais susiduria labai dažnai. Tai – beveik kasdienybė. Tačiau nuo to banglenčių entuziastų nemažėja, o žinios apie užpuolimus publikuojamos tikrai ne pirmuose puslapiuose. Nes rykliai pakrantėje gyvenančių žmonių nestebina.
„Stipriausias gyvūnas yra žmogus, o ne ryklys. Rykliai dažnai žūva žvejų tinkluose. Jie turi nuolat judėti, kad galėtų kvėpuoti. Tačiau, patekę į tinklus, ima spurdėti ir greitai žūva“, – reziumuoja S.Karalius.
Rykliai Baltijos jūroje
Jeigu ryklių užpuolimo atvejis būtų užfiksuotas Baltijos jūroje, tai būtų sensacija.Istorinių duomenų, kad Lietuvos pakrantėje yra buvę ryklių, S.Karalius neprisimena.
Tačiau vakarinėje Baltijos dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose, Danijos vandenyse, kur jūros druskingumas ir vandens temperatūra žymiai aukštesni, gyvena vietiniai rykliai, kurie nėra įspūdingi savo dydžiu. Tačiau iš Atlanto vandenyno atplaukia ir „svečių“: žvynryklis, užaugantis iki 9 metrų ir 4 tonų arba arktinis ryklys, kurio ilgis siekia iki 5 metrų. Pasitaiko ir mėlynųjų ryklių, kūjaryklių, atlantinių silkiaryklių. Jų gausu Alandų salose, nors ši zona žymiai šiauriau, nei Lietuva. „Todėl tik laiko klausimas, kada ryklius sutiksime ir savo teritoriniuose vandenyse“, – sako biologas Saulius Karalius.
Sunku tuo patikėti, tačiau S.Karalius dar prisimena vieną įdomų atvejį. Prieš gerą dešimtmetį Smiltynėje buvo sugauta 2 m ilgio ir 50 kg svorio kardžuvė (durklažuvė). Aišku, ji neturi nieko bendro su rykliais. Tai – ne kremzlinė, o gerokai „intelektualesnė“ kaulinė žuvis. Tačiau jei ši tropinė žuvis atplaukė iki Smiltynės, turbūt galėtų ir rykliai.
Įdomūs faktai
Ryklių skrandžiai labai atsparūs. Todėl jie dažnai minta ir nevirškinamais dalykais: mašinų numeriais, laivų dalimis.
Rykliai yra rekordininkai pagal neštumo trukmę, jis trunka iki 2 metų.
Ryklių intelektas yra žemas. Jie turi gabumų pagauti auką, tačiau lyginti su žinduoliais delfinais negalima.