Plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m) bei samteliais. Draudžiama šiuos vėžius gaudyti rankomis, graibštais ar kitais būdais. Be to reikia nepamiršti, kad vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 žvejybos įrankius – bučiukus ar samtelius, o vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau kaip 50 vnt. ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių. Mažesni vėžiai nedelsiant turi būti paleidžiami. Žvejojant bučiukais į juos patekusios žuvys turi būti paleidžiamos.
Gaudyti invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius galima ištisus metus. Jų gaudymui galima naudoti neribotą kiekį bučiukų ar samtelių. Juos galima gaudyti ir rankomis ar graibštais. Šių vėžių sugavimo kiekis ir leidžiamas gaudyti dydis taip pat neribojami. Tačiau, gaudant invazinius vėžius, visi plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleidžiami atgal į vandens telkinį.
Gaudant vėžius, tiek vietinius, tiek invazinius, reikia įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m.
Plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių žvejyba yra ribojama dėl jų populiacijos nykimo. Šiuo metu visoje Europoje jie sparčiai nyksta dėl invazinių rūšių plitimo ir vėžių maro. Todėl labai svarbu pažinti vėžius ir jokiu būdu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių į kitus vandens telkinius. Jie atsparūs vėžių marui ir šia mirtina liga užkrečia vietinius vėžius, be to užima jų buveines.
Po žvejybos vandens telkinyje, kuriame gyvena rainuotieji vėžiai, reikėtų išdžiovinti tinklelius gyvai žuviai laikyti, valtį bei kitą žvejybos inventorių, prieš pervažiuojant žvejoti į kitą vandens telkinį. Vėžių maro sporos ir invaziniai vėžiukai gali būti perkeliami su drėgnu žvejybos inventoriumi.
