Tradicinis plieninis pavadėlis, suvytas iš 3-4 gijų, idealiai tinka spininguoti vidutiniais masalais – blizgėmis, pussunkiais vobleriais, stambiomis sukrėmis. Pavadėliai, suvyti iš 7 gyslelių, kurios savo ruožtu suvytos iš 7 mikrogijų, pramintas „plieno šilku“ – jo elastingumas toks, kad vobleriai plukdomi elgiasi taip lyg būtų pritvirtinti prie paprasto vienagyslio valo. Labai didelis privalumas ir tai, kad surflono 7x7 pavadėliai atlaiko nemažas apkrovas, atsparūs trinčiai.
Šiuolaikiniame spiningavime plačiai naudojamas pavadėlis taip pat suvytas iš vienodo skersmens plieno gijų pagal formulę 1x7, t.y. iš septynių gijų. Tai ploniausi iš dabar gaminamų pavadėlių, todėl jie beveik nesiskiria nuo tokio pat skersmens vienagyslio valo. Jie ypač lankstūs ir visiškai nekeičia net pačių lengviausių masalų žaismo. Deja, visi plieniniai, o taip pat ir volframiniai pavadėliai – vienkartiniai, ima garankščiuotis, o po dvikovos su rimta lydeka sukasi į spiralę.
Tokio trūkumo neturi pavadėliai pagaminti iš titano vielos. Titanas perpus lengvesnis už plieną, todėl pavadėlius iš šio metalo galima derinti su kelių gramų svorio vobleriais – lengvesnis už vandenį masalas nepraras dalies plūdurumo ir netaps lėtai grimztančiu. Titano pavadėliai keleriopai tvirtesni už plieninius, atsparūs trinčiai, nerūdija, bet svarbiausia, kad jie labai patvarūs ir pergyvena ne vieną dešimtį dvikovų su stambiomis žuvimis. Titano pavadėlį galima sumazgyti ir vėl atmazgyti, o jo gija bus tokia pat lygi kaip ir anksčiau. Vienintelis trūkumas – stangrumas, tačiau Jungtinių Valstijų kompanija „American Fishing Wire“ sužpildė šią spragą ir sukūrė titano pavadėlį, suvytą iš 7 mikrogijų.
