Tad sterkų meškeriojimui sukurta tiek masalų, kad jais galima būtų užpildyti vidutinio dydžio istorijos muziejaus ekspozicijų sales, o gal dar vietos pritrūktų. Tiesa, dauguma sterkų žūklei sukurtų masalų plačiai neišpopuliarėjo ir jais meškeriojama tik kuriose nors vietovėse ar regionuose, bet yra ir tokių, kurie tapo klasikiniais. Vienas jų – paprasta ir lengvai valdoma blizgė, kurią pamario meškeriotojai prieš pusę amžiaus praminė klumpe.
Šio masalo konstrukcija – puiki teiginio, kad viskas, kas genialu, yra paprasta, iliustracija. Blizgės korpusas dažniausiai kaldinamas iš sidabraspalvio metalo ir yra apversto pleišto formos. Apatinė masalo dalis, kurioje įlituojamas stambus 1/0-3/0 numerio vienšakis kabliukas „Kamasan“, būna maždaug tris kartus platesnė už viršutinę, kurioje pragręžta kiaurymė įverti žiedeliui. Prie jo tvirtinamas mazgu arba prisegamas segtuku valas.
Klumpė unikalus masalas, nes, meškeriojant šia blizge, galima naudoti sterkų žūklėje būtiną storoką valą – 0,26-0,30 mm skersmens, tačiau masalas nekeičia patrauklaus plėšrūnams žaismo. Klumpė į gelmę sminga beveik vertikaliai, o priedugnyje pakimba ir ima sukinėtis kaip iešmas, ant kurio užvertas kepsnys. Žinoma, šis įspūdis – sąlyginis, nes sukamieji masalo judesiai – neagresyvūs, tačiau jie suteikia blizgei būtiną patrauklumą. Tai liudija faktas, kad sterkai klumpę labai dažnai stveria būtent šioje blizgės žaismo stadijoje.
Klumpę pamario meškeriotojai naudodavo ne tik žiemą, bet ir vasarą, nes blizgė – masyvi ir ja galima gaudyti sterkus didelėje gelmėje, kurioje šios žuvys paprastai laikosi šiltuoju metų laiku. Vasarą klumpe būdavo meškeriojama iš dreifuojančios valties ar katerio. Klumpe paprastai stuksenama į dugną, tačiau be ypatingos skubos, išlaikant reikiamos trukmės pauzes. Klumpių dydis – nemažas: šie masalai gali siekti 12 сm ilgio ir 30 g masės.
