Vėjas ir žuvų migracijos
Kuršių marių ir uostamiesčio meškeriotojai nemėgsta stipraus vakario, nes jis sukelia aukštokas bangas, kurios skandina plūdes ir išsijuosusios plaka dugninių valus, o tokiomis sąlygomis labai sunku pastebėti kibimą. Todėl nemažai meškeriotojų tokiomis dienomis ignoruoja gamtos kaprizus ir nesirodo nei ant kontinentinių uostamiesčio, nei ant Smiltynės krantinių.
Tačiau patyręs pamario žvejys Mindaugas Kulakauskas teigia, kad vėjo baidytis nereikia, nes jis skatina žuvų migracijas ir aktyvumą. Kylant stipresniam vėjui, keičiasi tėkmių prioritetai, todėl vakario sukeltos bangos atgena į uosto akvatoriją ir Danės upę šviežesnio vandens. Tiesa, jos pristabdo natūralią tėkmę, tačiau tada galima laukti įvairių staigmenų.
Pirmieji pasirodo grundalai
Kai kyla stiprokas vėjas Danėje iki senosios perkėlos tampa sunku sumeškerioti ešerį, tačiau palei krantines išsirikiuoja būriai grundalų, kuriuos tada gaudo dešimtys meškeriotojų. Grundalų atsiradimas tiek jūroje, tiek Kuršių mariose labai pagyvino meškeriojimo praktiką, nes šias žuvis gali sėkmingai vilioti net naujokai. Tad ant Danės krantinių dažnai dabar galima pamatyti tėvus su sūnumis, sutartinai meškeriojančius užtikrintai įryjančius masalus plačiažiobčius rajūnus.
Kylant stipresniam vėjui, keičiasi tėkmių prioritetai, todėl vakario sukeltos bangos atgena į uosto akvatoriją ir Danės upę šviežesnio vandens.
Grundalai meškeriojami plūdinėmis arba dugninėmis meškerėmis. Masalas – sliekas ar žuvienos gabalėlis. Grundalai kimba be subtilybių, todėl galima naudoti gana storus – 0,20–0,25 mm valus ir stambokus kabliukus.
Tiesa, kad grundalai iškart į skutus nepaverstų masalo, patartina naudoti kabliukus su užkartėlėmis ant kotelių. Išradingi meškeriotojai grundalams gaudyti sugalvojo specialų montažą, kuriame nenaudojamos plūdės. Pagrindinio valo gale rišamas 10–15 g kriaušės formos svarelis su įlietu sukučiu, o virš jo rišamas 30 cm pavadėlis su kabliuku. Svarelis paguldomas ant dugno, o valas įtempiamas ir laukiama, kol grundalas aptiks masalą. Kai grundalas užkimba meškerykočio viršūnėlė kelis kartus virpteli ir jau galima traukti laimikį. Tiesa, būtina turėti specialias žnyples kabliukams išsegti, nes godūs storapilviai giliai įryja masalą.
Netipiškas laimikis
Tačiau didžiausia staigmena šį sezoną tapo žuvų, kurios anksčiau uostamiesčio akvatorijose buvo labai retos – tai salačiai ir meknės. Pirmųjų pagaunama vienas kitas, o štai meknių antplūdžiai, papūtus vakariui, būna įspūdingi. Daugelis uostamiesčio meškeriotojų apie meknes žino tik iš nuogirdų ir teigia, kad iki šiol artimiausia vieta, kur galima buvo jų sugauti – Nemuno žemupys, esantis už pusšimčio kilometrų nuo Klaipėdos.
Kadangi Kuršių mariose ir Danės žiotyse plūdinėmis meškerėmis dažniausiai sugaunama karšių ir kuojų, tai daugumos meškeriotojų įrankiai pritaikyti gaudyti būtent šias žuvis, todėl ne kiekvienam sekasi suvilioti meknę, o tuo labiau ją ištraukti. Meknė – artima šapalo giminaitė, pasižyminti tokiu pat „karštu“ charakteriu ir užkibusi įnirtingai priešinasi. Suprantama, kad plonus valus ši smarkuolė trauko kaip siūlus.
Meknės kimba tik esant stipriam bangavimui, kai vilnys užlieja plūdes, tačiau dugninėmis jų sugauti nepavyksta, nes jos ignoruoja ant grunto gulinčius masalus.
Antra, dauguma Danės žiotyse užkimbančių meknių – kilograminės, tarp jų pasitaiko ir žymiai stambesnių egzempliorių, kurių masė siekia ir porą kilogramų, todėl ant dviejų trijų metrų aukščio krantinės tokį laimikį neužkelsi meškerykočiu, kai valo storis – vos 0,12–0,14 mm. Visi bandymai baigiasi nesėkmingai ir žuvis dažniausiai pūkšteli atgal į vandenį. Tad meknių žūklėje būtinai reikalingas graibštas, kuriuo nuilsinta meknė pasemiama ir iškeliama iš vandens.
Sąlyga – bangavimas
Meknės kimba tik esant stipriam bangavimui, kai vilnys užlieja plūdes, tačiau dugninėmis jų sugauti nepavyksta, nes jos ignoruoja ant grunto gulinčius masalus. Masalas turi iš lėto plaukti palei dugną vadinamuoju „stop&go“ stiliumi. Tai reiškia, kad plūdei nudreifavus metrą, ji pristabdoma, kad masalas pakiltų nuo dugno maždaug pusmetrį ir vėl pradėtų grimzti. Meknės masalą pastveria būtent tuo metu, kai masalas iš lėto grimzta.
Kad masalas elgtųsi taip, kaip reikia, būtinas specialus montažas – svareliai tvirtinami gana arti plūdės, o žemiau paskutinio svarelio rišamas 60–70 cm ilgio pavadėlis su „Sensual Aji Douski“ tipo 6–4 numerio kabliuku, ant kurio slieką galima užverti taip, kad abu masalo galiukai styrotų į viršų.
Toks sliekas meknėms atrodo labai apetitiškas, tačiau dauguma uostamiesčio meškeriotojų apie šiuos montažus nėra girdėję, nes jų paprasčiausiai niekam neprireikdavo. Todėl jie labai stebisi, kai keliems meškeriotojams meknės puikiai kimba, o kitai daliai atitenka tik vienas kitas plakis ar grundalas. Beje, kai Danės žiotyse pasirodo meknės, kitos žuvys pasitraukia atokiau. Meknės Danėje gaudomos tik slieku, nes kitus masalus jos dėl nepaaiškinamų priežasčių ignoruoja.
