Per kelis pastaruosius dešimtmečius įvairių šalių tyrinėtojams pavyko atskleisti, kad pasaulyje yra nemažai gyvūnų rūšių, pasižyminčių individualiais būdo bruožais. Šiandien tame sąraše – jau 60 gyvūnų rūšių. Dabartiniu metu jau nieko nebestebina, kad savitą charakterį gali turėti šunys arba šimpanzės, tačiau tai atrodo neįtikėtina, kai kalbame apie žuvis, laikomas nebyliais padarais.
Į žuvų charakterio ypatumus Kanados mokslininkai atkreipė dėmesį, stebėdami, kaip ir kuo Kredit Riverio upėje maitinasi upėtakių jaunikliai. Ši upė teka į vakarus nuo Toronto. Tyrinėtojai pastebėjo, kad upėtakiukai pasidalinę į dvi grupes, turinčias savitą elgsenos modelį. Vienus jie pavadino lėtuoliais, o kitus vikruoliais. Pirmieji, kurie paprastai yra gerokai apkūnesni, laikosi ties upės krantais ir minta smulkiais vėžiagyviais, o antrieji, kurie žymiai greičiau plaukioja, didelę dalį laiko praleidžia tėkmės zonoje ir medžioja ant vandens paviršiaus tupiančius vabzdžius.
Mokslininkai nutarė atlikti eksperimentą ir prigaudė abiejų grupių upėtakėlių, kuriuos apgyvendino akvariume. Atsidūrę neįprastoje aplinkoje vos keturis centimetrus siekiantys upėtakėliai nepakeitė savo įpročių ir elgėsi taip, kaip ir upėje. Kai upėtakėlius suleisdavo į tamsų vamzdį, nugramzdintą į akvariumą, aktyvesni upėtakiai pirmieji įveikdavo distanciją ir ištrūkdavo iš vamzdžio „į laisvę“. Be to, šie upėtakėliai nebijojo rizikuoti ir mažiau baidėsi nepažįstamų objektų. Šie stebėjimai, mokslininkų nuomone, liudija, kad ir žuvys turi savo individualų charakterį.
