„Tačiau ir mes turime nuoskaudų“, – pabrėžė 27-erių puolėjas, kuris nepamiršo kaip argentiniečiai atėmė iš jo pirmąją galimybę laimėti olimpinį bronzos medalį prieš ketverius metus Pekine.
Tada favoritais laikyti lietuviai mažajame finale pralaimėjo 75:87 net ir be traumuoto lyderio Manu Ginobilio žaidusiems argentiniečiams ir liko ketvirti.
Saldus revanšas laukė 2010-aisiais pasaulio čempionate Turkijoje, kai lietuviai ketvirtfinalyje sutriuškino Argentiną net 104:85 ir eliminavo ją iš kovos dėl medalių.
– Kaip bus sekmadienį, pirmajame A grupės mače? Ką padaryti, kad rezultatas būtų panašus į 2010-ųjų pasaulio čempionato ketvirtfinalio? – žurnalistai Londone paklausė L.Kleizos.
– Jie sieks keršto, tačiau ir mes turime nuoskaudų. Rungtynės tikrai bus geros – principinės. Argentina yra patyrusi, kieta komanda, turinti daug žaidėjų. Jie stengiasi žaisti lėčiau, daugiau pozicinį krepšinį, todėl mums reikia rungtyniauti agresyviai, greitai, aišku, be klaidų. Greitai, bet ne per greitai.
– Ar šiemet rinktinė sužaidė tokias rungtynes – greitai ir intensyviai?
– Negaliu prisiminti. Dabar verčiasi visiškai naujas lapas – prasideda naujos varžybos. Mes žinome, ką turime padaryti, kaip turime žaisti. Turime išnaudoti ilgą savo atsarginių žaidėjų suolą ir atiduoti daug jėgų, nes poziciniame krepšinyje su jais bus labai sunku.
– Pats šiemet rečiau dalyvaujate greitose atakose – ar esate pasirengęs vesti rinktinę į priekį taip, kaip tai darėte pasaulio čempionate 2010-aisiais?
– Gal pasenau (šypsosi). Nežinau, matysime. Manau, turnyre Venesueloje, kur rungtynės turėjo reikšmę, viskas buvo gerai, o tie paskutiniai draugiški mačai buvo draugiški.
Jeigu dar ir šilto vandens būtų olimpinio kaimelio dušuose, tai iš viso būtų idealu, – sakė L.Kleiza.
– Tai Jūsų antroji olimpiada. Gali palyginti Pekino ir Londono žaidynes, sąlygas?
– Olimpiniai kaimeliai yra labai panašūs. Man jie labai patinka. Jeigu dar ir šilto vandens būtų dušuose, tai iš viso būtų idealu. Viskas pastatyta gražiai, žaidynių organizacija gera, aplink daug sportininkų, jaučiama olimpinė atmosfera, arenos pilnos. Tai tikrai yra įspūdinga. Viskas sutvarkyta ir padaryta labai gražiai – gal dėl to, kad daug lietuvių čia dirba (juokiasi)? Jų sutinkame tikrai daug – ir apsaugoje, ir darbuotojų gretose. Šįryt ir tvarkytoja buvo lietuvė. Be lietuvių, žinote, nieko gero neatsiranda (šypsosi).
– O gyvenimas tūkstantiniame sportininkų kaimelyje neblaško, nevargina?
– Ne, nes visi yra užsiėmę savo startais. Kaip tik, manau, kad įdomu visiems kartu gyventi. Su kažkuo svarstėme, kas nutiktų jei visi sportininkai čia būtų uždaryti metams. Manau, daug gerų sportininkų gimtų (juokiasi). Tik tautybės būtų neaiškios (juokiasi). Dalyvauti olimpiadoje ir pajusti šitą davsią yra tikrai smagu.
– Ar domitės, kaip olimpiadoje sekasi kitiems Lietuvos olimpiečiams?
– Aišku, domimės. Šeštadienį žiūrėjome plaukimą. Kiek leidžia tvarkaraštis, domimės visais. Čia kiekvienas serga už kiekvieną. Visi kovojame už vieną šalį, visi vienas kitą palaikome.
– O kaip į jus, krepšininkus, reaguoja kitų sporto šakų atstovai?
– Kaip lygūs į lygius. Mūsų sporto šaka gal yra šiek kiek populiaresnė, bet kiekvienas sportas yra svarbus. Kad atsidurtum čia, turi įdėti labai daug jėgų. Ypač individualiose sporto šakose, kurios yra dar sunkesnės, nes krepšinyje vieną dieną gali nesužaisti – už tave sužais draugas.
Visų Lietuvos sportininkų varžybų Londono olimpinėse žaidynėse tvarkaraštį rasite čia.
 |
| Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr./Linas Kleiza |
