Sportininkas džiaugiasi, kad dabar visą dėmesį galės skirti po kelių dienų prasidėsiančiam Europos lengvosios atletikos čempionatui Helsinkyje (Suomija) ir olimpinėms žaidynėms Londone.
Apgynėte magistro tezes. Ką tyrėte savo darbe?
Magistro tezių rašymas buvo nemažiau įdomus išbandymas nei svarbiausios varžybos. Tyriau tai, ką, mano manymu, suprantu geriausia. Magistro darbas vadinasi „ Didelio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo įtaką griaučių raumenų adaptaciniams ypatumams ir varžybiniam rezultatui“.
Išorinių ir vidinių veiksnių saveika lemia sportininko tobulėjimą. Šiai saveikai ir jos kaitai nustatyti yra taikomi testai ir kontroliniai pratimai, pasižymintys specifiškumu. Optimalių testų kompleksų sudarymas atskiroms sporto šakų grupėms iki šiol neturi galutinio sprendimo. Aktuali sporto mokslo problema yra optimaliausių išorinių poveikių paieška. Naujų treniruotės metodų paieška gali praplėsti supratimą apie žmogaus organizmo funkcinių galimybių lavinimą. Mūsų darbo hipotezė buvo ta, kad bėgimo greičio lavinimui gali būti sukurti nauji metodai subtiliai derinantys žinomų metodų elementus. Taigi, tyrimo problema: išorinių ir vidinių veiksnių saveika ir jos vertinimas trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo procese. Savo darbe rėmiausi naujausia literatūra ir tyrimo metodais.
Kaip pavyko suderinti mokslą ir sportą?
Jei egzaminų sesija sutapdavo su varžybomis, kartais nukentėdavo studijos. Tačiau magistro darbo rašymas padėjo pažvelgti į save metodiškiau, manau, kad pagerėjo ir sportiniai rezultatai. Žinau, kaip geriau pasirengti varžyboms, be to, su treneriu ieškojom geriausių kelių parašyti darbą, kuris būtų svarbus visiems atletams, ypatingai trumpųjų nuotolių bėgikams.
Magistro tezės – nemaža psichologinė našta. Ji ilgesnė ir dažnai sunkesnė už pasirengimą ir dalyvavimą varžybose. Darbą pradėjau rašyti dar bakalauro studijų metu, viskas truko apie 4 metus. Tyriau Lietuvos lengvaatlečius ir lyginau su savo rezultatais. Dabar galėsiu ruoštis svarbiausiems startams, įtampa atslūgo.
Kiek reikia sportininkui mokslo?
Jeigu žinai kur eini, reikia žinoti kaip pasiekti tikslą. Kuo daugiau žinai apie savo organizmą, tuo gali geriau pritaikyti treniruočių, varžybų metu. Tuomet ne tik mechaniškai vykdai trenerio nurodymus, bet geriau supranti, kodėl vieną ar kitą veiksmą privalai atlikti. Mokslas padeda išsiaiškinti, kas yra tiesa, o koks kelias – klaidingas. Po truputį prašktiškai pritaikiau sportininkų mitybos, žmogaus fiziologijos ar anatomijos žinias. Manau, kad per pastaruosius metus pagerėjo ir mano rezultatai.
Ketinate tęsti studijas?
Dabar norėčiau kuo geriau pasirodyti Europos čempionate. Kai kuriems atletams, tai – pasirengimo olimpinėms žaidynėms dalis. Man jis svarbus tuo, kad pirmą kartą dalyvausiu Žemyno pirmenybėse. Po jų laukia ir pirmosios olimpinės žaidynės. Po svarbiausių šių metų iššūkių norėčiau studijas tęsti doktorantūroje.
Ryčio Sakalausko treneris, LKKA Treniravimo mokslo katedros vedėjas prof. Aleksas Stanislovaitis:
„Rytį norėčiau palyginti su LKKA absolventu, dukart olimpiniu ir pasaulio čempionu Virgilijumi Alekna. Jis – intelektualus, atkakliai tikslo siekiantis žmogus. Ryčio magistro darbas gavo aukščiausią vertinimą, o kartu stengiamės parengti naujas metodikas, kurios pagerintų trumpų nuotolių bėgimo rezultatus, jos svarbios ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio atletams, o tezės bus publikuojamos aukštą citavimo indeksą turinčiame mokslo žurnale (ISI Web of Science).
Daug metų bendraudamas su geriausiais pasaulio sportininkais pastebėjau, kad jie išsilavinę, puikiai išmano treniruočių procesą, domisi sporto mokslo naujovėmis.
Rytis turi fizinio rengimo trenerio darbo patirties, sulaukė nė vieno pelningo pasiūlymo. Tačiau jis ir toliau sieks sprinto aukštumų, nuolat gerėjantys rezultatai teikia vilčių ir svarbiausiems šių metų iššūkiams. Ne veltui jis vadinama greičiausiu Lietuvos žmogumi.“
