Sunkumai tik sustiprino 26 metų kanojininko norą įrodyti, kad jis gali įveikti visus varžovus olimpinėje trasoje.
„Aš gyvenime maksimalistas, tad ir antra vieta olimpinėse žaidynėse gal šiek tiek nuliūdintų. Visada norisi būti pirmam“, – pabrėžė J.Šuklinas, kuris yra vienas iš keturių Lietuvos olimpiečių, iš kurių tikimasi kovos dėl aukso medalio.
Atominė elektrinė – svarbi karjeros dalis
Boksininko ir greitojo čiuožimo atstovės sūnus gimė Rusijoje. Jam būnant trejų, tėvai persikėlė į Visaginą dirbti atominėje elektrinėje. Ji vėliau tapo svarbi irkluotojo karjeros dalimi.
Vaikystėje išbandęs kovines sporto šakas, Jevgenijus negalėjo atsukti nugaros ir irklavimui.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Jevgenijus Šuklinas |
„Visagine beveik kiekvienas vaikas išbando akrobatiką ir irklavimą. Vieną vasarą irklavimu susiviliojome ir mes su draugais. Man tuomet buvo 10 metų, mane sužavėjo galimybė būti gryname ore, gamta, vanduo, patiko trenerio darbas su vaikais“, – teigė sportininkas.
Žiemomis irkluotojai sportuodavo baseine, treniruoklių salėje, žaisdavo krepšinį ir futbolą, slidinėdavo. Vėliau kilo mintis irkluoti ir ne sezono metu.
„Neturėjome lėšų treniruočių stovykloms šiltuose kraštuose, bet galėjome irkluoti žiemą neužšąlančiame ežere šalia atominės elektrinės, – prisiminė J.Šuklinas. – Žinoma, nebuvo tobula. Spaudė 20 laipsnių šaltis, buvo be galo šalta, be to, trukdė srovės ir sūkuriai. Prieš trejus metus, uždarius atominę jėgainę, treniruotis ten nebegalime.“
Tokios treniruočių sąlygos ne kartą privertė kitų šalių kanojininkus pasijuokti. „Išvadindavo mus kvailiais, bet ką daryti? Kai turi geras sąlygas, tai mūsų treniruotės atrodo nesuprantamos. Bet kai nieko neturi, džiaugiesi bent tuo“, – pabrėžė irkluotojas.
Jei įdedi visą gyvenimą sportui, aukoji visą laisvą laiką, norisi būti pirmam.
Nesėkmės įkvėpė
Pamilęs irklavimą, J.Šuklinas panoro tapti olimpiniu čempionu arba prizininku.
Svajonė šiemet gali virsti realybe. J.Šuklinas laikomas vienu kandidatų iškovoti aukso medalį 200 metrų sprinto rungtyje.
„Jei įdedi visą gyvenimą sportui, aukoji visą laisvą laiką, norisi būti pirmam“, – maksimalizmo neslėpė triskart pasaulio bronzos medalio laimėtojas.
Svarbiausiomis karjeros pergalėmis J.Šuklinas laiko Europos čempionų titulus, iškovotus 2007 ir 2010 metais. Jis taip pat triskart laimėjo bronzą. Tačiau abu bandymai patekti į olimpines žaidynes buvo nesėkmingi.
Per Europos čempionatą prieš Atėnų olimpines žaidynes sportininkas susirgo ir varžėsi pakilusia temperatūra. Tuomet jam pritrūko kelių centimetrų, bet Lietuvos atstovas nenusiminė. Jam tuomet buvo 18 metų ir atrodė, kad kitų olimpinių žaidynių ilgai laukti nereikės.
Tačiau bandymas patekti į Pekino olimpines žaidynes, kuriose turėjo kovoti dėl medalio, baigėsi dar apmaudžiau. J.Šuklinas iškovojo kelialapį, bet buvo diskvalifikuotas – graikų arbitras nusprendė, jog irkluotojas pažeidė taisykles plaukdamas ant takelio šono.
„Galbūt tai buvo politika, nes mane diskvalifikavo graikų teisėjas, taip suteikdamas bilietą į olimpines žaidynes Graikijos irkluotojui. Jaučiau didelę nuoskaudą“, – neslėpė sportininkas. Jis atrankos plaukime įveikė Ukrainos irkluotoją, kuris vėliau Pekine pelnė bronzos medalį.
Nesėkmės tik padidino J.Šuklino norą patekti į olimpines žaidynes. Jis pažadėjo įrodyti, jog gali varžytis tarp geriausiųjų, ir dabar kartoja: trečias kartas nemelavo.
Du ar tris kartus per savaitę treniruojuosi boksą.
Reikia įdėti daugiau jėgų
Iš pirmo žvilgsnio J.Šuklinas atrodo kaip boksininkas. 196 cm ūgio ir daugiau nei 100 kilogramų sveriantis sportininkas neslepia, jog bokso ringe nėra naujokas, o jei būtų užpultas gatvėje, duotų grąžos.
„Du ar tris kartus per savaitę treniruojuosi boksą. Kartais gerai pakeisti sporto šaką. Kai irkluoji po du tris kartus per dieną, pavargsti. Turiu draugų boksininkų, todėl bokso pirštinės visada su manimi. Net į treniruočių stovyklą Latvijoje jas atsivežiau“, – aiškino irkluotojas, kuriam patarimus bokso ringe dalija 17 metų profesionaliai šiuo sportu užsiiminėjęs tėvas.
Vis dėlto aukštas ir stambus vaikinas neslepia, jog tokie fiziniai duomenys irkluotojui labiau trukdo nei padeda.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jevgenijus Šuklinas |
„Kai tiek sveri, sunku išjudinti valtį starte, reikia įdėti daugiau jėgų. O tokioje trumpoje distancijoje startas daug lemia. Pavyzdžiui, šiemet Europos čempionate prastai startavau ir buvau trečias, o galėjau tapti čempionu“, – aiškino J.Šuklinas.
Apversta piramidė
Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas dabar kas mėnesį gauna 2 tūkst. litų atlyginimą iš Lietuvos olimpinio sporto centro ir džiaugiasi bent tuo. Tačiau tuoj pat pripažįsta: Lietuvoje jaunieji sportininkai ugdomi ne taip, kaip reikia.
„Lietuvos sistema tokia, kad turi parodyti rezultatą ir tik tada gausi aprūpinimą. Kol neturi Europos čempionato medalio, tol esi mažai kam įdomus“, – nukirto irkluotojas.
Kol neturi Europos čempionato medalio, tol esi mažai kam įdomus.
Jis tai išbandė savo kailiu. Kai buvo rimtas kandidatas į Pekino olimpines žaidynes, oficialūs asmenys nuolat domėjosi jo pasirengimu ir rezultatais. Kai per atranką J.Šuklinas buvo diskvalifikuotas, sporto vadovai atsuko jam nugarą.
„Iškart po diskvalifikacijos netekau stipendijos, neturėjau nė lito, nebuvau vežamas į jokias treniruočių stovyklas, buvau niekam nereikalingas. Dėmesys atsirado tik tada, kai vėl parodžiau gerus rezultatus. Atsiranda sportininkų, kurie be treniruočių stovyklų sugeba laimėti medalių, bet kiek tokių Lietuvoje bus?“ – retoriškai klausė irkluotojas, tarp kurio rėmėjų svarbų vaidmenį vaidino tėvai.
Olimpinėms žaidynėms J.Šuklinas rengiasi Latvijoje. Nejau ir latviai turi geresnes pasirengimo sąlygas?
„Latvijoje yra pasaulinė starto sistema, kurios Lietuvoje neturime, – atskleidė irkluotojas. – Yra bokštelis, laikantis valtį. Jei per anksti startuoji – atsiremi į jį, jei per vėlai – pralaimi pusę yrio, kuris gali būti lemiamas. Startas trumpoje distancijoje labai svarbus ir reikia jį treniruoti. O Trakuose tėra paprastas tiltelis, kur valtį laiko žmonės.“
Nori laimėti viską
J.Šuklinas neslepia, jog jam smagu girdėti Lietuvos himną ir matyti kylančią lietuvišką trispalvę lipant ant nugalėtojų pakylos. Tačiau supranta tuos sportininkus, kurie atsuka Lietuvai nugarą.
„Rusija siūlė atstovauti jai, žadėjo 10-12 tūkst. eurų atlyginimą, visas reikalingas sąlygas, automobilį, butą. O čia gauni 2 tūkst. litų, reikia pačiam už viską sumokėti. Net neturiu savo buto, niekaip nepavyksta jam sutaupyti“, – apmaudo neslėpė irkluotojas, kurį taip pat vilioja Austrijos ir JAV rinktinės.
Apie galimybę persikelti į kitą šalį J.Šuklinas rimčiau ėmė galvoti po Raimundo Labucko ir Tomo Gadeikio, triskart pasaulio ir penkiskart Europos čempionų, istorijos. Iš olimpinio sąrašo išbraukus jų mėgstamą rungtį, olimpiniai bronzos medalių laimėtojai liko užmiršti. Abiem buvo pasiūlytas 800 litų mėnesinis atlyginimas, iš kurių reikia ir sportuoti, ir šeimas išlaikyti.
„Dabar galvoju tik apie varžybas, bet visą gyvenimą nesportuosi. Neplanuota trauma, ir viskas gali greitai baigtis. O karjeros pabaigoje jau reikia turėti namą, automobilį ir pinigų, kad galėtum šeimą išlaikyti. Man gerai, kad grįžus į Visaginą valgyti pagamindavo tėvai, būdavo neužšąlantis ežeras ir nekildavo didelių problemų“, – tikino J.Šuklinas.
Vis dėlto prastas mintis irkluotojas veja į šoną. Bent jau artimiausiam mėnesiui. Visos nesėkmės ir visi blogiai tik suteikė jam daugiau noro parvežti į Lietuvą medalių.
Noriu laimėti viską, noriu turėti visus titulus.
„Noriu laimėti viską, noriu turėti visus titulus. Esu Europos čempionas, dar trūksta olimpinio ir pasaulio čempionato aukso medalių. Kai juos turėsiu, galėsiu ramiai keisti sporto šaką ar paieškoti savęs kitur“, – sakė sportininkas.
Vieną iš tikslų J.Šuklinas įgyvendinti galės rugpjūčio 11 dieną, kai vyks 200 m sprinto rungties finalas. Ir galės pasauliui įrodyti, kad neįprastomis sąlygomis besiruošiantys Lietuvos sportininkai gali pasirodyti ne ką prasčiau nei turtingųjų šalių atletai.