Pavyzdžiui, Londono olimpinėse žaidynėse užėmęs antrąją vietą ir pelnęs sidabro medalį, JAV plaukikas Ryanas Lochte pasirodymą apibūdino kaip „truputėlį silpnoką“. Tuo tarpu bronzos medalio laimėtojas Brendanas Hansenas spirgėjo iš laimės ir aiškino labai savimi besididžiuojantis, o jo bronzos medalis spindi ryškiausiai iš visų.
Kaip rašo npr.org, 1992 metais po Olimpinių žaidynių Barselonoje tyrėjai Victoria Medvec, Scottas Madey ir Thomas Gilovichius peržvelgė visas nugalėtojų ant pakylos nuotraukas ir išanalizavo po rungtynių duotus pastarųjų interviu. Jie pastebėjo, kad tiek nuotraukose, tiek dalydami interviu, bronzos medalininkai atrodė kur kas laimingesni už iškovojusius sidabrą.
Kodėl? Anot psichologų, tai susiję su lūkesčiais ir palyginimais. Kai pelniusieji sidabro medalį neišvengiamai save lygina su juos pranokusiais aukso medalininkais, ant kaklo užsikabinusieji bronzos medalį nesąmoningai savo pasiekimus lygina su daugybe kitų varžovų, kuriems apskritai nenusišypsojo laimė užlipti ant medalininkų pakylos.
Tyrėjai mėgino ieškoti ir kitų atsakymų: tam tikrose varžybose, pavyzdžiui, krepšinio ar futbolo rungtynėse, aukso ir sidabro laimėtojai paaiškėja per paskutines rungtynes, o dėl bronzos kovojama atskirose rungtynėse.
Jie svarstė, ar galima didesnio džiaugsmo, iškovojus bronzos medalį, efektą aiškinti tiesiog tuo, kad sidabro medalininkai paskutines varžybas pralaimėjo, o bronzos medalininkai šventė pergalę. Kad būtų išvengta nesusipratimų, tyrėjai tokios laimėjimo struktūros varžybų nutarė netirti, o atrinko tik tas, kurių metu aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai paaiškėja vienukart. Išanalizavę jas ir pastarųjų medalininkų nuotaikas, jie rado tam tikrą aiškinimo logiką.
„Spėjame, kad būti taip arti aukščiausio įvertinimo, t.y. likti antroje vietoje, visuomet yra kiek mažiau džiaugsminga nei pasirodžius truputį kukliau. Pasiekti finišą antrajam – dviprasmis jausmas. Taip gerai pasirodžius galima mėgautis pripažinimu, pagarba ir t.t. Tačiau tuo pat metu pasitenkinimas gali sumažėti dėl nesąmoningos ir įkyrios minties „kas būtų buvę, jei...“. Gavusieji sidabrą linkę graužti save tokiomis mintimis kaip „jei tik...“ arba „kodėl aš tiesiog...“ ir panašiomis. Laimėjusieji bronzą, priešingai, savimeilę paglosto mintimi, jog jie apskritai iškovojo medalį“, – rašė tyrėjų grupė.
