Sporto naujienos „Facebook“ tinkle
28-erių L.Asadauskaitė užtikrintai laimėjo paskutinę Londono olimpinių žaidynių rungtį – moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybas – ir padovanojo antrąjį aukso medalį Lietuvai.
Lietuvė įrodė, kad šiuo metu yra geriausia pasaulio penkiakovininkė. Planetos reitingo lyderė šiemet laimėjo pasaulio taurę ir tapo Europos čempione.
L.Asadauskaitė pratęsė olimpinę tradiciją. Su medaliais Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovai grįžo ir iš Atėnų, ir iš Pekino žaidynių.
Tiesa, medalius olimpiadoje kol kas pelnydavo tik vyrai. 2004-aisiais sidabro medaliu pasipuošė L.Asadauskaitės vyras Andrėjus Zadneprovskis, kuris po ketverių metų į kolekciją pridėjo ir olimpinę bronzą. Tąkart sportininkas ant garbės pakylos lipo su kitu legendiniu šalies atletu Edvinu Krungolcu, iškovojusiu sidabrą.
Tačiau L.Asadauskaitė padarė tai, kai nepavyko Lietuvos vyrams – iškovojo pirmąjį olimpinį Lietuvos penkiakovės auksą.
Olimpinei čempionei tai buvo antrosios žaidynės karjeroje. Prieš ketverius metus Pekine L.Asadauskaitė buvo penkiolikta.
Po tų žaidynių laukė vestuvės su A.Zadneprovskiu (2009 m.), dukrytės Adrianos gimimas (2010 m.) ir motinystės atostogos.
Visgi net ir po metų pertraukos L.Asadauskaitė iš karto grįžo į šiuolaikinės penkiakovės elitą – 2011-aisiais laimėjo du bronzos medalius planetos čempionate, o pasaulio taurėje buvo antra.
Auksinis L.Asadauskaitės triumfas privertė Lietuvą pamiršti ir skausmingą netektį – į Rusiją pernai perbėgusią talentingą penkiakovininkę Donatą Rimšaitę. Pastaroji net neišsikovojo vietos Londono olimpinėse žaidynėse.
Lauros Asadauskaitės treneris Jevgenijus Kliosovas: „Ji stipri kaip vyras“
|
|
 |
| Fotodiena/Roberto Dačkaus nuotr./Laura Asadauskaitė ir treneris Jevgenijus Kliosovas |
– Kiek metų jau dirbate su Laura? – sportas.info pernai paklausė J.Kliosovo.
– Penkiakovininkus ugdau nuo 1971 metų. Sukaupiau nemažą patirtį, kitaip sakant, esu senas vilkas. Į Laurą atkreipiau dėmesį 2001 m., kai ji dar mokėsi mokykloje ir lankė plaukimo treniruotes. Sportininkės treneris Vygantas Banys man pasiūlė, jog išbandyčiau jos sugebėjimus penkiakovėje, nes plaukimas – ne Lauros sporto šaka, ji labai gerai bėga. Tačiau ji neskubėjo keisti sporto šakos, buvo įsitikinusi, jog plaukime ji vis dėl to realizuos save.
Teko laukti vienus metus, Laurai plaukti nelabai sekėsi. Vieną gražią dieną ji ryžosi ateiti į mano vadovaujamą penkiakovininkų treniruotę. Sportininkė tarė: „Noriu! Noriu būti penkiakovininke!“. Mačiau ugnelę Lauros akyse, pasiryžimą išbandyti save naujoje sporto šakoje. Sportininkė atėjo ir visam laikui pasiliko penkiakovėje.
Per vieną iš pirmųjų treniruočių jai parodžiau, kaip reikia judėti fechtavimo takelyje. Pasakiau, kad padirbtų kokias 20 min., ir išėjau iš salės. Grįžau po valandos ir žiūriu – Laura vis dar kantriai pluša fechtavimo takelyje.
– Kokia buvo Laura naujokė?
– Labai stropi, darbšti, pareiginga, smalsi. Tada ji gyveno Vaidotuose, gerokai už Vilniaus. Tačiau niekada nevėlavo ir nepraleido nė vienos treniruotės.
– Kada pajutote, kad Jūsų rankose – neeilinis talentas?
– Ne iš karto. Planavome, kad po ketverių metų darbo dar nieko nebus, reikės dar truputėlį pakentėti ir kruopščiai padirbėti. Ne itin sėkmingai Laurai susiklostė pačios pirmosios varžybos, kur ji blogai bėgo. O jau po mėnesio sportininkė bėgo puikiai. Tada ir patikėjau savo mokine, supratau, kad ji yra talentinga. Laura dabar labiau patobulėjo plaukimo takelyje, 200 m nuotolį nuplaukia greičiau nei nemažai tikrų plaukikių.
– Ar sunku treniruoti L.Asadauskaitę?
– Ką jūs! Kiekvieno trenerio svajonė dirbti su tokia sportininke. Man pasisekė, dirbame jau beveik 10 metų. Ačiū Dievui, su Laura nė sykio nebuvome susibarę, susipykę. Jeigu mokinei pasakau, kad reikia nubėgti vieną ar du kilometrus, tai jinai viską padarys dvigubai daugiau. Ją reikia stabdyti. Laura pasižymi tvirtu charakteriu, yra užsispyrusi. Jeigu reikia, – trūks plyš, bet viską padarys. Abu radome bendrą kalbą ir pas mus viskas normalu, einasi gerai.
– Ar Laura – Jūsų geriausia penkiakovininkė per visą trenerio karjerą?
– Be abejonės, taip. Kai su Laura pradėjau dirbti, jos paklausiau, ar fechtavimo takelyje ji nori išmokti vieną „fintą“, kuris padėtų greitai pasiekti norimą rezultatą, ar nori išmokti gerai fechtuotis, tačiau tada 3–4 metus reiktų kruopščiai dirbti. Laura atsakė, kad jokių „fintų“ nenori, o nori išmokti gerai fechtuotis. Kolegos sakė, kad Laura nėra aukšta ir kad niekada gerai nesifechtuos. Tfu, tfu, jų pranašystė neišsipildė. Mane patį Laura stebino.
– Lauros konsultantu yra jos vyras Andrejus Zadneprovskis, ar Jums, treneriui, nuo to geriau ar blogiau?
– Blogiau niekada nebus. Tokio prityrusio sportininko patarimai visada naudingi. Jis puikiai žino visą penkiakovės virtuvę. Andrejus ateina į bėgimo, plaukimo treniruotes, prieš pasaulio čempionatą per pratybas prisijungė prie aparato ir fechtavosi su Laura, jai daug padėjo.
– Kokie Jūsų mokinės privalumai?
– Ji pasižymi labai puikia sveikata, yra stipri kaip vyras. Labai užsispyrusi, kantri, gali kentėti iki pamėlynavimo. Iš jos niekada neišgirsi, jog negali.
– Koks mėgstamiausias Lauros posakis?
– Posakis? Reikėtų pagalvoti. O žodis tai – „Dukrelė“ ir „Andriuša“. Apie ką bekalbėtume, iš Lauros dažnai vis girdžiu apie dukrelę Adrianą bei vyrą Andrejų. Manau, kad Laura labai puiki žmona ir mama, rūpinasi buitimi, šeima.
– Laura gražiai ir skoningai rengiasi, o ir pati yra graži – šviesiaplaukė. Galėtų būti modelis?
– Super graži. Gražios kojos, figūrėlė, liekna. Tačiau Laura pasirinko penkiakovę ir yra laiminga. Dėl savo mėgstamos sporto šakos jinai netgi Vilniaus pedagoginį universitetą baigė neakivaizdiniu būdu, turi magistro diplomą.
 |
| Fotodiena/Alfredo Pliadžio nuotr./Laura Asadauskaitė su olimpiniu aukso medaliu. |
