Lietuvis, kuris dalyvaus jau penktosiose olimpinėse žaidynėse, ir Londone bus laikomas vienu iš favoritų. Kas be šio, šiemet vyresnių nei 40 metų disko metikų pasaulio rekordą pagerinusio bei antrą sezono rezultatą pasiekusio, sportininko gali papildyti medalių kraitį?
Ar sužibės sprinteriai?
Sprinterė Lina Grinčikaitė, būdama vos 21 metų nustebino ekspertus, patekdama į Pekino olimpinių žaidynių pusfinalį. Dar po metų sportininkė spindėjo Kaune vykusiame Europos iki 23 metų amžiaus sportininkų čempionate, kur iškovojo aukso medalį. Nors L.Grinčikaitė šiemet pelnė svarbiausią karjeros pergalę, užėmusi 3 vietą Europos suaugusiųjų čempionate, jai vis dar nepavyksta pagerinti jau 9 metus gyvuojančio Agnės Visockaitės-Eggerth Lietuvos rekordo. Stebėtina, tačiau klaipėdietei nepavyksta pagerinti ir dar 2009 metų Universiadoje pasiekto asmeninio rekordo (11.31), su kuriuo prieš ketverius metus vykusioje olimpiadoje nebūtų pakilusi aukščiau 11 vietos.
Skirtingomis nuotaikomis nei L.Grinčikaitė pasirengimą Olimpiadai tęsia Rytis Sakalauskas. Kasmet vis greičiau bėgančiam sportininkui priešolimpinį laikotarpį apkartino Europos čempionate patirta trauma, dėl kurios sprinteris nestartavo finale. Vis dėlto prieš mėnesį varžybose Rusijoje pasiektas rezultatas (10.08 – Lietuvos rekordas, tačiau jis buvo neįskaitytas dėl šiek tiek viršytos leistinos vėjo normos) leidžia tikėtis, kad greičiausiam Lietuvos žmogui Londone pavyks patekti į pusfinalį, o gal net į finalą.
Ar pasiseks veteranėms?
Septynkovininkė Austra Skujytė ir 20 km sportinio ėjimo atstovė Kristina Saltanovič dalyvaus jau ketvirtosiose olimpinėse žaidynėse. Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionei A.Skujytei šis sezonas klostosi itin sėkmingai. Sportininkė antrąkart karjeroje pasaulio uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos medalį penkiakovėje bei sugebėjo pagerinti asmeninį rekordą septynkovėje, surinkusi 6493 taškus. Lengvaatletei ėmė sektis ne vien tradiciškai stiprios jėgos rungtys, bet ir šuolių į aukštį (pasiektas asmeninis rekordas 191 cm) bei tolį sektoriuose ir 100 m barjeriniame bėgime. Pirmąkart A.Skujytė uždarų patalpų pasaulio čempionato medaliu pasipuošė tais pačiais 2004-aisiais, kada taip pat iškovojo ir olimpinį sidabrą. Galbūt, tai geras ženklas.
Nors K.Saltanovič, skirtingai nei A.Skujytei, dar nepavyko iškovoti svarbiausių varžybų medalių, ši sportininkė drąsiai gali teigti esanti viena iš šalies rinktinės lyderių. Portugalijoje besitreniruojančios lengvaatletės rezultatai nuo 2009 metų pasaulio čempionato Berlyne stabiliai geri. Ten sportininkė užėmė 8 vietą, po metų vykusiame Europos čempionate liko 7-a, o 2011 pasaulio čempionate buvo 8-a. Laikas pratęsti šio olimpinio ciklo tradiciją ir pelnyti aukštą vietą olimpinėse žaidynėse.
Ar šuolininkai į aukštį išnaudos savo potencialą?
2011-ųjų universiados sidabro medalio laimėtojai Airinei Palšytei sezonas prasidėjo ne itin sėkmingai. Iki pat Europos čempionato sportininkė negalėjo įveikti 190 cm aukščio. Nors šiose varžybose lengvaatletė neužėmė ypač aukštos vietos ir liko 9-a, tačiau jau po savaitės Kaune vykusiame Lietuvos čempionate įveikė 195 cm aukštį ir įrodė, kad Olimpiadoje gali kautis dėl vietos finale. Tiek A.Palšytė, tiek Raivydas Stanys į Londoną pateko įvykdę A normatyvus. Pastarasis sportininkas į šuolininkų į aukštį elitą įsiveržė tik po sidabru sužvilgusio Europos čempionato. Nors daugeliui aistruolių geras R.Stanio pasirodymas tapo atradimu, lengvosios atletikos specialistai panašių rezultatų laukė jau seniai. Vienintelis dalykas, kuris mūsų šuolininkams gali sutrukdyti pasiekti gerų rezultatų – padidėjęs spaudimas ir žiniasklaidos dėmesys bei noras realizuoti save pirmojoje olimpiadoje.
