Jos pokalbius su greta įsitaisiusiu penkiakovininku Justinu Kinderiu vis pertraukdavo kiti bendrakeleiviai. Sveikino, prašė autografų, fotografavosi su olimpine čempione. Ši neprieštaravo. Nes žino: dėmesys – tarsi priedas prie olimpinio apdovanojimo.
– Ar dalyvavote olimpiados uždaryme?
– Nespėjome į uždarymą, nes užtrukome dopingo kontrolėje. Kai prasidėjo uždarymo eisena, mes dar tik važiavome į olimpinį parką. Be to, buvau pavargusi, tai nutariau pailsėti.
– Tai pergalės smarkiai nešventėte?
– Per daug nešvenčiau. Tik šiandien šampano išgėriau.
– Laukia sutiktuvės, daug dėmesio. Ar tai bus, kaip sakoma, našta, ar malonumas?
– Gal našta (juokiasi). Nelabai noriu to dėmesio. Labiau norėčiau pabūti ramiai, su šeima. Dabar, kai pagalvoju, kad laukia tiek visokių pagerbimų, priėmimų, neabejoju – bus sunkoka.
– Kita vertus, visa tai yra kiekvieno sportininko, iškovojusio olimpinį medalį, pareiga. Tai – kaip priedas prie apdovanojimo. Todėl privalome pasirodyti žmonėms, kurie mus taip palaikė.
– Ar jau apsipratote su faktu, kad esate olimpinė čempionė?
– Ir tikiu, ir netikiu. Bet realybė yra tokia. Aš – olimpinė čempionė.
– Jau trečiose olimpinėse žaidynėse iš eilės Lietuvos penkiakovininkai iškovoja medalius.
– Penkiakovininkai jau daug metų iškovoja medalius ne tik olimpinėse žaidynėse, bet ir pasaulio, Europos čempionatuose. Per pastaruosius 12 metų nebuvo nė vieno sezono, kai iš Europos ir pasaulio čempionato neatvežtume medalių. Todėl šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje yra sporto šaka numeris vienas.
– Ar po pergalės sulaukėte daug sveikinimų?
– Labai daug. Ir skambino, ir žinutes rašė, ir po finišo, ir kaimelyje sveikino. Palaikymas – labai didelis, jaučiau jį. Labai ačiū visiems.
– Gal sulaukėte ir Donatos Rimšaitės sveikinimo?
– Žinutės iš jos negavau. Bet dar nebuvau atsidariusi feisbuko. Ten tikrai bus daugybė sveikinimų, tikriausiai tarp jų – ir Donatos. Nes mūsų santykiai tikrai normalūs.
