„Iš tokio baseino – penki olimpiečiai, vienas iš jų – auksinis. Visi juokauja, kad galbūt jo nereikėtų renovuoti, nes dar kas „nužiūrės“, – juokėsi Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Erikas Skyrius.
Kiek surimtėjęs jis pripažino: „Šilainių“ baseinas verkiant prašosi kapitalinio remonto. Rekonstrukcijos projektas parengtas dar prieš septynerius metus, tačiau lėšų taip ir nesulaukta.
Visi juokauja, kad galbūt jo nereikėtų renovuoti, nes dar kas „nužiūrės“.
„Aišku, suprantame, kad šalyje situacija sunki, bet gal ledai pajudės po Rūtos medalio. Kauno savivaldybės nereikalaujame padėti ir trečiam baseinui, labiau žvalgomės į valstybės investicinių projektų programas“, – kalbėjo E.Skyrius.
Nepaisant to, kad baseinas labai prastos būklės, vaikų jame niekada netrūksta. „Šilainiai – palyginus jaunas rajonas, jame daug vaikų, o baseinas – strategiškai patogioje vietoje. Be to, čia geri jauni treneriai“, – populiarumo priežastis įvardijo E.Skyrius.
Kaunas šiuo metu neturi nė vieno veikiančio 50 m baseino, todėl plaukimo mėgėjai yra išsibarstę po penkis 25 m baseinus. Trys iš jų – „Vilija“, „Dainava“ ir „Šilainiai“ – priklauso Kauno plaukimo mokyklai.
Geriausios būklės yra „Dainava“, mat prieš penkerius metus buvo atlikti baseino rekonstrukcijos darbai, kainavę apie 2,5 mln. Lt.
1973 m. Vilijampolės gyvenamajame rajone iškilusio baseino „Vilija“ būklė irgi nebloga. Šiuo metu vyksta trečiasis baseino rekonstrukcijos etapas.
Tuo metu I.J.Zuozienė atkreipia dėmesį, kad modernūs baseinai – dar ne viskas. Reikia ir profesionalių darbui atsidavusių trenerių, kurie jaunųjų talentų ieškotų ir juos ugdytų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir provincijoje.
– Lietuvos plaukikams sužibo viltis, kad auksinis Rūtos Meilutytės startas sujudins vandenis apleistoje baseinų infrastruktūroje. Ar ir jūs tuo tikite? – savaitraštis „15min“ paklausė olimpiniame Londone viešinčios I.J.Zuozienės.
– Rūtos pasiekimas džiugina ir leis dar kartą atkreipti dėmesį į plaukimo situaciją Lietuvoje. Baseinai ypač sveikintini mažuose miesteliuose. Štai Šakių pavyzdys rodo, kad baseiną galima pastatyti palyginus nebrangiai. Ir ne tik įrengti, bet ir išlaikyti – baseinas labai populiarus ir gausiai lankomas žmonių. Jį išlaiko miestas, prisidurdamas lėšų ir iš komercinės veiklos. Kai nori, viskas įmanoma.
– Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, neskaitant privačių sporto klubų ir sveikatingumo centrų, Lietuvoje iš viso yra apie 40 baseinų. Ar jų neužtenka?
– Pagal baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo senųjų Europos valstybių. Ten miestų savivaldybės suinteresuotos investuoti į gyventojų sveikatą, plaukimo įgūdžius, pagaliau, plaukimo, kaip sporto, propagavimą.
Aišku, baseinas – labai brangus sporto objektas. Kainuoja ne tik jo įrengimas, bet ir eksploatacija, nuolatinė priežiūra. Tai – kasdienės investicijos. Jų trūkumas privedė prie to, kad daugumos Lietuvos baseinų infrastruktūra, šilumos ir vėdinimo sistemos ne tik smarkiai susidėvėjusios, bet ir morališkai pasenusios. Užtikrinti gerą baseino priežiūrą – iššūkis miestui, didelė finansinė našta.
– Atrodo, Vilniui ji tiesiog nepakeliama.
– Vilniuje atsisakėme vykdyti varžybas, nes Lazdynų baseino būklė apgailėtina. Turbūt nerastume kitos ES šalies sostinės, kuri neturėtų geros tarptautinius standartus atitinkančios plaukimo bazės.
Pagal baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo senųjų Europos valstybių.
Jei ne 50 m baseinas Alytuje, situacija būtų tragiška. Jame rengiame Lietuvos čempionatus ir pagrindines varžybas.
Džiugina Klaipėdos pasiryžimas statyti naują 50 m baseiną. Neseniai Vyriausybėje turėjome susitikimą dėl baseino statybos ir finansavimo. Šiam objektui siekiama gauti nacionalinės reikšmės statusą. Vyriausybės palaikymą ir iki šiol jautėme, tačiau po Rūtos pergalės jis gal bus dar tvirtesnis.
– Kaunas giriasi, kad iki metų galo duris atvers modernus 50 metrų „Girstučio“ baseinas.
– Be abejo, tai – gera žinia. Tačiau jau dabar žinoma, kad šis baseinas turės trūkumų. Rekonstruota ir praplatinta baseino vonia atitiks standartus. Dabar labai svarbu įdiegti šiuolaikinę įrangą sklandžiam varžybų vykdymui – laiko fiksavimo sistemas ir pan. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad olimpinį Londono baseiną sudaro dešimt takų, nors sportininkai plaukia aštuoniuose. „Girstutyje“ irgi bus aštuoni. To varžyboms pakanka, tačiau akivaizdu, kad jau atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė |
Yra ir daugiau „kabliukų“. Pavyzdžiui, jei norėtume rengti Europos jaunių plaukimo čempionatą, „Girstutyje“ trūktų vietų žiūrovams. Ten suprojektuota 500 vietų, nors tokioms varžyboms reikėtų apie 2 tūkst. Londono baseine žiūrovams skirta net 18 tūkst. vietų. Rekonstrukcijos pradžioje buvo pastebėti kai kurie bokštelių neatitikimai, todėl kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę prašydami, kad būtų atliktos korekcijos.
Elektrėnų baseinas būtų neblogas, tačiau jo plotis neatitinka standartų. Be to, baseinas neturi elektroninės laiko skaičiavimo sistemos. Todėl ten vyksta tik vaikų varžybos.
– Kiek tarptautinio lygio baseinų Lietuvai reikėtų?
– Manau, kelių – didžiuosiuose miestuose. Tačiau vien jų neužtenka. Su šalies sporto valdžia ne kartą kalbėjau apie tai, kad Lietuvoje būtina turėti nacionalinį plaukimo centrą, kuriame sportininkams būtų sukurtos geriausios treniruočių ir gyvenimo sąlygos. Jame treniruotųsi stipriausi šalies sportininkai. Kalbu ir apie nuolatinį kontingentą vaikų, kurie gyventų ir mokytųsi šalia to centro. Be to, galėtume rengti tarptautines stovyklas ir treniruotis su kitų šalių plaukimo rinktinėmis.
Į nacionalinį centrą atvyktų ir tie treneriai, kurie dalį treniruočių sezono praleidžia kituose miestuose. Centre nuolat dirbtų medikai, masažuotojai, mokslininkai. Juk plaukimui labai aktualūs ir technikos tobulinimo klausimai, o mes turime specialistų, kurie būtent ties tuo ir dirba. Vienoje vietoje sutelktos profesionalų pajėgos plaukimo sportui užtikrintų pažangą.
– Baseinai be trenerių turbūt nedaug ko verti. Šakiai iki šiol neturi trenerio, Varėna – irgi. Kaip prisikviesti juos į provinciją?
– Pirmiausia reikia kalbėti su miestų vadovais, kad būtų sukurti trenerių etatai. Tačiau įkvepiančių pavyzdžių jau turime. Labai džiaugiamės, kad maždaug prieš penkerius metus į Ignaliną nuvažiavo dirbti buvęs plaukikas Eugenijus Rakitinas. O šiandien viena jo auklėtinė jau Lietuvos čempionė!
Dar būdamas studentas į Anykščius išsiruošė Žilvinas Ovsiukas. Olimpietis Giedrius Titenis yra jo auklėtinis.
Anykščių atvejis irgi fenomenalus. Kai buvo pastatytas baseinas, tuometinis jo direktorius kreipėsi į Kūno kultūros akademiją, prašydamas plaukimo specialisto. Dar būdamas studentas į Anykščius išsiruošė Žilvinas Ovsiukas. Olimpietis Giedrius Titenis yra jo auklėtinis, kurio pasiekimai labai svarbūs plaukimo populiarinimui. Juk vaikai nori būti žvaigždėmis, todėl ir seka paskui jas.
Kalbant apie Lietuvos plaukimo sporto tradicijas, noriu priminti, kad pirmosios varžybos Lietuvoje įvyko 1924 m. Todėl tradicijos gana gilios. Tą įrodo ir sportininkų pasiekimai, pradedant Arvydu Juozaičiu, Lina Kačiušyte, Robertu Žulpa, Raimondu Mažuoliu, baigiant R.Meilutyte ir kt. Po valstybės nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos plaukikai nepraleido nė vienų olimpinių žaidynių.
– Ar privatūs sporto klubai ir sveikatingumo centrai, kuriuose įkurtos vandens zonos, prisideda prie plaukimo populiarinimo?
– Jie labiau užsiima sveikatinimu ir tik šiek tiek vaikų mokymu plaukti. Į sportą beveik visai nesiorientuojama. Paradoksas: net Vilniaus vaikų ir jaunimo centras, kurio baseinas nuolat perpildytas, sportininkų ugdymu neužsiima. Tačiau ten dirba geri specialistai, todėl, pamatę talentingą vaiką, siunčia į Vilniaus vandens sporto mokyklą. Plaukimo sporto vystymas lieka federacijų ir sporto mokymo įstaigų prerogatyva.
Kur ieškoti baseinų?
Po vieną 50 m baseiną yra Vilniuje, Kaišiadoryse, Palangoje, Alytuje ir Elektrėnuose. 25 m baseinai yra Anykščiuose, Alytuje, Ignalinoje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Pasvalyje, Panevėžyje, Rietave, Šalčininkuose, Širvintose, Šakiuose, Šiauliuose, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Visagine ir Vilniuje.
Šaltinis: Kūno kultūros ir sporto departamentas
