100 m distanciją krūtine įveikusiai lietuvei vos 0,4 sek. trūko iki olimpinio rekordo.
Atrankos varžybose R. Meilutytės rezultatas buvo 1 min. 5,56 sek.
– Rūta, rezultatai vis gerėja. Kaip bus toliau?
– Nežinau, darysiu tą patį, ką ir dariau.
– O ką darai, kad vis gerini rekordus?
– Nieko, tiesiog plaukiu.
– Pusfinalyje, kaip ir ryte, vėl sutriuškinai varžoves jau pirmoje distancijos pusėje. Ar buvo kažkokių skirtumų nuo atrankos plaukimų?
– Stengiausi daryti tai, ką dariau ryte, nes ryte viskas pavyko.
– Ką tau po finišo sakė varžovės?
– Paprasčiausiai pasveikino.
– Atrodai ramesnė, nei buvai ryte.
– Ryte rezultatas buvo šokiruojantis – gerąja prasme. Dabar įgijau šiek tiek pasitikėjimo savo jėgomis. Todėl jei būčiau plaukusi lėčiau, būčiau nepatenkinta.
– Dviem sekundėmis pagerinai asmeninį rekordą. Kokia tokio šuolio paslaptis?
– Jokios paslapties nėra.
– Ar varžovės, tavo nuomone, pusfinalyje dar taupė jėgas?
– Žinoma. Pagal pusfinalius nieko negalima spręsti. Olimpiadoje pilna staigmenų, todėl nieko negalima nuspėti.
– Finale bus sunkiau?
– Nežinau. Tiesiog plauksiu negailėdama jėgų. Stengiuosi negalvoti apie finalą, juolab – apie medalį. Bus kova, stengsiuosi padaryti viską, ką galiu.
– Kas yra pagrindinės tavo varžovės?
– Turbūt amerikietė Rebecca Soni ir australė Leisel Jones. Aš per jauna sakyti, kad jos yra mano varžovės.
– Bet ne per jauna užsikabinti medalį?
– Kažkada. Dabar negalvoju apie tai.
