„15min“ kalbinti darbo rinkos ekspertai pastebėjo, jog ieškantieji darbo dažnai net nesivargina susikurti kokybiško gyvenimo aprašymo, personalo atrankų specialistams ar potencialiems darbdaviams nemoka parodyti, jog yra tinkami į siūlomas pareigas.
Kaip teigė bendrovės „Noriu darbo“ direktorė Edita Sirusienė, pirmiausia žmogus turėtų gerai susipažinti su situacija darbo rinkoje. Jos teigimu, jei žmogus neturi paklausios kvalifikacijos, išsilavinimo, turėtų gerai pasvarstyti, kokį darbą galėtų dirbti.
E.Sirusienei antrino bendrovės „CV Rinka“ (kitaip – „CV Market“) pardavimo vadovė Simona Šimkuvienė. Pasak pašnekovės, sunkmečiu ieškant darbo reikėtų gerai apgalvoti, kokioje srityje žmogus yra stiprus, o jei darbo pagal turimą specialybę nėra, sukti kitur. „Jei žmogus yra geras statybininkas, gal jis gali persikvalifikuoti, pritaikyti savo įgūdžius kitoje srityje“, – patarė S.Šimkuvienė. Jos teigimu, ieškantieji darbo turėtų pasirinkti porą profilių, kur norėtų, galėtų ir sugebėtų dirbti.
Kitas svarbus žingsnis, pasak S.Šimkuvienės, yra gyvenimo aprašymas (CV). „Darbo neturintys žmonės į tai dažnai žiūri pernelyg neatsakingai. Jie sukuria šabloninį gyvenimo aprašymą (CV), šabloninį motyvacijos laišką ir kandidatuoja“, – dažną situaciją nupasakojo pašnekovė.
Pasak „CV Rinkos“ pardavimo vadovės S.Šimkuvienės, kuriant gyvenimo aprašymą netinka bendros frazės, tokios kaip „esu komunikabilus, iniciatyvus ir siekiantis karjeros“. „Gyvenimo aprašymas turi atspindėti žmogų. Jei jis mėgsta dirbti komandoje, taip ir turi rašyti. Jei mėgsta dirbti vienas, taip ir turėtų prisistatyti“, – aiškino specialistė. Tuo tarpu „Noriu darbo“ direktorė E.Sirusienė pastebėjo, kad 100 ar 200 žmonių, kandidatuojančių į vieną darbo vietą, dažnai net nebūna rimti konkurentai. Esą pagal atsiųstus CV dauguma kandidatų neatitinka jiems keliamų patirties, išsilavinimo reikalavimų.
Svarbios ir detalės
S.Šimkuvienė tikino, kad kai kurie žmonės tiesiog nemoka parodyti, jog galėtų puikiai atlikti siūlomą darbą. Ji pastebėjo, kad žmonės rašydami gyvenimo aprašymą neretai praleidžia grafas, sumenkina darbo patirtį. „Gyvenimo aprašymai dažnai būna per siauri. Jie turi būti pakankamai platūs, nes į vidutinio ilgio gyvenimo aprašymą darbdavys gali tiesiog nekreipti dėmesio“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, kandidatuojant į aukštesnes pareigas reikėtų pristatyti, kuo žmogus dirbo anksčiau, kokio dydžio komandai vadovavo, kokius ir kokių apimčių projektus įgyvendino. „Šiais laikais vadovas nelygus vadovui“, – aiškino S.Šimkuvienė.
Prakalbus apie darbo pokalbius, specialistės sakė, kad šnekantis su galimu darbdaviu reikia parodyti, kad jis be tavęs neišsivers. Labai svarbios ir, rodos, tokios elementarios, tačiau ne visiems savaime suprantamos detalės: į pokalbį negalima vėluoti, reikia tvarkingai atrodyti ir stengtis parodyti gerąsias savybes, gyvenimo aprašymas turėtų atitikti tikrovę.
Darbdaviai iškart nori profesionalų
Kaip „15min“ sakė Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė, ieškant darbo reikia tiksliai žinoti, ko norima. „Kad nebūtų taip, jog paklaustas, ką nori ir gali dirbti, žmogus atsako: „Nežinau“, – aiškino pašnekovė.
Tiek ji, tiek S.Šimkuvienė aiškino, kad sunkmečiu darbo rinka pasikeitė. Dabar darbdaviai ieško profesionalų. Anksčiau darbuotojui būdavo duodama laiko apsiprasti, užaugti, o dabar norima, kad žmogus uždirbtų įmonei pinigų nuo pat pirmos dienos. „Bendrovės turi iš ko rinktis, todėl reikalavimų kartelė kyla“, – aiškino S.Šimkuvienė. ]
B.Balynienė pridūrė, kad dabar už borto lieka tie, kurie nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Pasak jos, jaunimas prie naujovių prisitaiko greičiau, tačiau vyresniems žmonėms, gyvenusiems sovietinėje sistemoje, neretai būdinga išlaikytinio pozicija – esą valstybė turi juo pasirūpinti. „Žinoma, valstybė turi rūpintis savo žmonėmis, įgyvendinti teisingumo principus, rūpintis, kad būtų darbo. Bet patys žmonės irgi turi būti aktyvūs“, – pastebėjo B.Balynienė. Jos teigimu, reikėtų keisti žmonių mąstymą, kad įkritę į pirmą duobę jie nepasiduotų ir bandytų toliau.
Paklausiausi – paslaugų sferos darbuotojai
Vilniaus darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1-ąją Vilniuje ir Vilniaus rajone buvo užregistruota 43 tūkst. 779 bedarbiai. 35 tūkst. 447 iš jų darbo neturėjo Vilniuje, o 8332 – Vilniaus rajone.
Kaip „15min“ sakė Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė, 30 proc. registruotų bedarbių turi profesinį pasirengimą, o beveik 29 proc. – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Dar apie 40 proc. bedarbių yra nekvalifikuoti.
Pasak B.S.Katinienės, įvardyti, kokias specialybes įgiję žmonės labiausiai ieško darbo, yra sudėtinga. Esą bedarbių daug įvairiose srityse. Darbo biržoje registruojasi žmonės, netekę darbo tiek statybų sektoriuje, tiek pramonės įmonėse, tiek kitose veiklos srityse.
Tuo tarpu daugiausia laisvų darbo vietų yra paslaugų sferoje. Kaip sakė B.S.Katinienė, nemaža tikimybė rasti darbą virėjams, pardavėjams, padavėjams. Taip pat paklausūs verslo paslaugų vadybininkai, tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai.
Rugpjūčio pabaigoje Kauno darbo biržoje užsiregistravo 25,7 tūkst. darbo ieškančių Kauno ir rajono gyventojų. Vien rugpjūčio 17–21 dienomis į darbo biržą kreipėsi 771 darbo neturintis asmuo. Tuo pat metu naujų darbo pasiūlymų tą pačią savaitę darbo biržoje buvo užregistruota 260. Kauno ir rajono darbdaviai aktyviausiai ieškojo pardavėjų-konsultantų, autobuso vairuotojų, tarptautinių krovinių reisų vairuotojų, elektrinio krautuvo operatorių, suvirintojų, virėjų, siuvėjų, pardavimo vadybininkų ir buhalterių.
Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Palevičiaus teigimu, šiuo metu uostamiestyje nedarbas siekia 9,7 proc., tai yra darbo ieško daugiau nei 15 tūkst. gyventojų. Bedarbių skaičius mieste nuolat auga.
Liepos mėnesio duomenimis, Klaipėdoje bedarbių buvo 14 760, o dar sausį – 7687. Tuo tarpu pernai liepos mėnesį darbo neturėjo 4566 žmonių.
Per 2009 m. liepos mėnesį įdarbinti 898 bedarbiai, per tą patį laiką Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje įregistruotos 625 naujos laisvos darbo vietos. Didžioji dalis naujų laisvų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje – 403. Mažiausiai darbo vietų buvo statybos ir žemės ūkio sektoriuose – atitinkamai 5 ir 31 darbo vieta.
Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2009 m. II ketvirtį galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo, 64,7 proc. buvo paslaugų sektoriuje, pramonės įmonėse – 29,3 proc., statybose – 4,6 proc., žemės ūkyje – 1,4 proc.
