Maradona, Pele, Cruyffas... Kiekviename pasaulio futbolo čempionate yra sava didžiausia žvaigždė, savos daugiausia aistrų sukėlusios rungtynės, savi nusivylimai ir naujos legendos bei kuriozai. Telegraph.co.uk atrinko kai kuriuos įspūdingiausius bei kurioziškiausius pasaulio futbolo čempionatų momentus.
Maradona, 1986-ieji
Nė vienas žaidėjas nė viename čempionate nesugebėjo taip dominuoti kaip Diego Maradona 1986 metais – būtent jo žaidimas leido Argentinai antrą kartą iškovoti stipriausios pasaulio rinktinės titulą. Kaip jis žaidė, geriausia atspindi įvarčiai ketvirtfinalyje su Anglijos rinktine. Įvarčiai, pavertę ji tikru futbolo simboliu. Na, ir, žinoma, įvartis, gavęs pavadinimą „Dievo ranka“.
Pele perdavimas, 1970-ieji
1970 metais Brazilijos rinktinė, kurią sudarė tokie žaidėjai kaip Pele, Jairrzinho, Rivelino, Gersonas, Tostao, demonstravo kone geriausią futbolą, kokį tik teko iki tol matyti sirgaliams. Pele perdavimas Carlosui Albertui finalinėse rungtynėse su Italija laikomas tikra futbolo klasika ir vienu gražiausių brazilų įvarčių.
1966-ieji. Ar buvo įvartis?
1966 metų pasaulio futbolo čempionatas iki šiol vadinamas vienu iš gražiausių. Iki šiol aistros verda ir dėl finalo, kuriame Anglija per pratęsimą sugebėjo įveikti Vakarų Vokietiją. Ne tik dėl įtemptos kovos, bet ir dėl antrojo Geoffo Hursto įvarčio, palaidojusio vokiečių rinktinę – buvo jis ar ne?
Cruyffo driblingas, 1974-ieji
Nyderlandų žaidėjas Johanas Cruyffas – neabejotinai vienas iškiliausių šios šalis futbolininkų. Savo sugebėjimus jis demonstravo ir 1974 metais Vokietijoje vykusiame čempionate. Tai, kaip jis sugebėjo suklaidinti Švedijos žaidėją Gunnarą Olssoną, taip pat gali būti vadinama futbolo klasika.
„Manau, kad jau viskas“, 1966-ieji
Telegraph.co.uk nusprendė į sąrašą įtraukti ir komentavimo legendą – finalinėse varžybose tarp Anglijos ir Vokietijos komentatorius Kennethas Wolstenholme'as pranešė: „Manau, kad jau viskas.“ Ir tuoj pat, po kelių sekundžių, 120 žaidimo minutę, Geoffas Hurstas įmuša dar vieną įvartį.
Vokietijos komentatoriaus šauksmai, 1954-ieji
Britai turi legendinį komentatorių K.Wolstenholme'ą, o vokiečiai turi Herbertą Zimmermanną. Grupės varžybose pralaimėjusi Vengrijai rezultatu 3:8, finale Vakarų Vokietija sugebėjo įveikti vengrus rezultatu 3:2. Ir komentatoriaus šauksmas „tor“ tapo tikru šios pergalės ir vokiečių futbolo simboliu.
Gedulas Brazilijoje, 1950-ieji.
Manoma, kad legendinėje Brazilijos „Marakanoje“ per šio pasaulio futbolo čempionato finalą buvo susirinkę net 200 tūkstančių žmonių. Visi jei laukė vieno – įtikinamos Brazilijos rinktinės pergalės prieš Urugvajų. Tačiau atsitiko tai, ko niekas nesitikėjo – Urugvajus rezultatu 2:1 įveikė Braziliją. Balta uniforma žaidusi Brazilijos rinktinė pažadėjo daugiau niekada neišbėgti į aikštę vilkėdama šios spalvos marškinėliais, po didžiulio nusivylimo netgi buvo užmiršta įteikti Urugvajui nugalėtojų taurę, o visa šimtatūkstantinė minia sėdėjo tyloje, taip ir nesupratusi, kas gi įvyko.
Nyderlandų rinktinė, 1974-ieji
Nyderlandų rinktinė 1974 metais buvo itin stipri ir kritikų liaupsinama kaip potenciali čempionė. Viskas klojosi pagal planą, tačiau finale Nyderlandai rezultatu 1:2 pralaimėjo Vokietijai. Vėliau spauda atskleidė, kad komandos žaidėjai finalo išvakarėse surengė audringą vakarėlį, todėl nesugebėjo tinkamai susikoncentruoti į žaidimą. Tarp vakarėlio dalyvių, žinoma, buvo ir vienas iškiliausių visų laikų Nyderlandų žaidėjų J.Cuyffas. Nuo to laiko Nyderlandams taip niekada ir nepavyko laimėti pasaulio futbolo čempionato.
Z.Zidane'o smūgis galva, 2006-ieji
Zinedine'as Zidane'as, be jokių abejonių, išliks vienu iš garsiausių visų laikų Prancūzijos rinktinės žaidėjų. Tačiau daug kam jis išliks atminty ir dėl 2006 metais pasaulio futbolo čempionato finale įvykusio incidento. Per rungtynes su Italija jis galva trenkė italų žaidėjui Marcui Materazzi į krūtinę. Vėliau šis įvykis apaugo daugybe įvairiausių gandų, buvo aiškinama, kad taip Z.Zidane'as atkeršijo italui už įžeidimus, laidytus prancūzų žaidėjo sesers atžvilgiu. Taip baigė karjerą vienas geriausių visų laikų prancūzų žaidėjų.
Susipažinkite su Pele, 1958-ieji
1958-ųjų pasaulio futbolo čempionate Brazilija pirmą kartą dalyvavo su jaunuoju talentu Pele. Būtent šis čempionatas suteikė rinktinės žaidimui pavadinimą sambos futbolas. Iš dalies dėl to, kad rinktinės treniruočių metu fone skambėdavo samba, tačiau daugiausia dėl įspūdingo Pele žaidimo. 17-metis sugebėjo įmušti tris įvarčius pusfinalyje ir vieną finale.
Mūšis Santjage, 1962-ieji
Arbitras Davidas Colemanas šį mačą tarp Čilės ir Italijos pavadino vienu iš kvailiausių, šlykščiausių futbolo istorijoje. Du žaidėjai buvo pašalinti, lūžo nosys, aikštėje tvyrojo chaosas. Tačiau daugelis, stebėdami šiuos įvykius, turbūt slapčia džiaugėsi reginiu.
