Savo ataskaitoje apie Kenijos lūšnynus minėta žmogaus teisių organizacija teigia, kad moterys ir mergaitės naktį bijo išeiti iš savo lūšnų. Dėl to jos rizikuoja susirgti dizenterija ir cholera, teigiama pranešime.
Apie 60 proc. Nairobio gyventojų, t. y. apie 2 mln. žmonių, gyvena lūšnynuose ir turi ribotą priėjimą prie vandens. „Amnesty International“ pažėrė kritikos valdžiai, nesugebančiai įvesti tvarkos. Organizacija paragino Kenijos valdžią daugiau pajėgumų skirti kovai su prievarta prieš moteris ir užtikrinti, kad būtų pagerintos higieninės sąlygos moterims.
Sutemus moterys negali palikti savo lūšnų, todėl daugelis iš jų naudojasi „skraidančiais tualetais“ – plastikiniais maišeliais, kurie vėliau su išmatomis išmetami pro langą.„Moterys ir mergaitės Nairobio lūšnynuose gyvena nuolat apimtos seksualinės prievartos baimės, – teigiama „Amnesty International“ pranešime. – Sutemus jos negali palikti savo vieno kambario būstų, todėl daugelis iš jų naudojasi „skraidančiais tualetais“ – plastikiniais maišeliais, kurie vėliau su išmatomis išmetami pro langą.“
Nevyriausybinės organizacijos atstovai pabrėžė, kad yra „didžiulė takoskyra tarp to, ką valdžia yra įsipareigojusi daryti, ir to, ką iš tiesų daro kiekvieną dieną lūšnynuose“. „Kenijos valstybiniai įstatymai pripažįsta žmogaus teisę į higieniškumą. Vis dėlto dėl dešimtmečius vešinčio lūšnynų ir neformalių gyvenviečių nepripažinimo įstatymai šiose vietovėse neveikia“, – rašoma organizacijos pranešime.
Jame taip pat pasakojama 19-metės Aminos istorija, kuri buvo užpulta, kai ėjo į tualetą Nairobio Mathare lūšnyne. Keturi vyrai užpuolė ją ankstų vakarą ir kėsinosi išprievartauti, tačiau merginos klyskmus išgirdo vietos gyventojai ir ją ir išgelbėjo.
Kovą prasidėjo biologiškų tualeto maišelių bandymai, tikintis, kad jie didžiausiame Nairobio lūšnyne pakeis „skraidančius tualetus“. „Peepoo“ maišeliai padengti chemikalais, paverčiančiais fekalijas trąšomis.
Prognozuojama, kad iki 2025 m. Nairobyje gyvens apie 6 mln. žmonių.
