Įtariama, kad per operaciją buvo neteisėtai pasinaudota kelių užsienyje gimusių izraeliečių tapatybėmis. Žiniasklaidoje jau tiesiai šviesiai skelbiama, kad būtent „Mossad“ yra atsakinga už palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų vado nužudymą Dubajuje, taip pat griežtai kritikuojama šalies žvalgybos agentūrą, kad per tą operaciją buvo neteisėtai pasinaudota žmonių tapatybėmis.
Tačiau nepaisant daugybės neatsakytų klausimų ir neaiškių įvykio aplinkybių, kai kurie Izraelio apžvalgininkai linkę abejoti, ar „Mossad“ iš tiesų susijęs su sausio 20–ąją įvykdyta Mahmoudo al–Mabhouho žmogžudyste.
Kilus šiam skandalui, naujienų agentūra „Reuters“ pateikė ankstesnių tarptautinių skandalų, susijusių su slaptąja Izraelio tarnyba, sąrašą.
1954 m. Egiptas atskleidžia sąmokslą, kurio veikėjai – grupelė Egipto žydų, vykdžiusių sprogdinimus užsieniečių lankomose vietose. Šiais išpuoliais siekta sugėdinti Kairą, kad šis sustabdytų Sueco kanalo nacionalizavimą. Du sulaikytieji pakariami, vienas nusižudo, kiti šeši įkalinami. Izraelio gynybos ministras Pinhas Lavonas atsistatydina, nors ir neigia davęs nurodymus minėtiems išpuoliams.
1963 m. Šveicarijos policija sulaiko izraelietį ir austrą, kaltinamus grasinimais vieno Vokietijos mokslininko dukrai. Paaiškėja, kad šie grasinimai buvo dalis „Mossado“ bauginimo kampanijos, nukreiptos prieš vokiečius, įtartus pagalba Egiptui vystyti raketų programą. „Mossado“ vadas Issaras Harelis atsistatydina. Sulaikytieji po kelių mėnesių paleidžiami į laisvę.
1967 m. Vokietijoje suimami du įtariami „Mossado“ agentai, įsilaužę į namą, kuris, kaip buvo manyta, priklausė buvusiam nacių Gestapo agentui. Sulaikytieji, kaip geros valios gestas Izraeliui, paleidžiami po Šešių dienų karo, 1967 m.
1973 m. „Mossado“ agentai Norvegijoje nušauna Maroke gimusį padavėją, sumaišydami jį su vienu iš palestiniečių, organizavusių 1972 m. išpuolius Miuncheno Olimpinėse žaidynėse. Šio išpuolio metu žuvo 11 Izraelio atletų. Teisiami penki „Mossado“ agentai, kurie galiausiai paleidžiami į laisvę. Izraelis nužudytojo šeimai pasiūlo kompensaciją.
1985 m. Suimamas Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno analitikas Jonathanas Pollardas. Vyras apkaltinamas slaptos informacijos nutekinimu Izraelio agentūrai „Lakam“, kuri specializavosi mokslinėje srityje. Izraelis atsiprašo Jungtinių Valstijų, panaikina „Lakam“. J.Pollardas nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos.
1987 m. Didžioji Britanija paskelbia protestą Izraeliui dėl to, ką Londonas pavadino „Izraelio valdžios“ piktnaudžiavimu padirbtais britų pasais. Skandalas nutyla Didžiajai Britanijai gavus Izraelio užtikrinimą, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos.
1991 m. Suimami keturi izraeliečiai per bandymą įtaisyti slaptą klausymosi aparatūrą Irano ambasadoje Kipre. Dėl įrodymų trūkumo suimtieji paleidžiami.
1997 m. Jordanijos pareigūnai sulaiko du „Mossado“ agentus po nepavykusio bandymo nužudyti Khaledą Meshaalą – islamistų grupuotės „Hamas“ lyderį. Mainais į savo agentus, Izraelis iš kalėjimo paleidžia „Hamas“ įkūrėją Ahmedą Yassiną.
1998 m. Paaiškėjo, kad grupė izraeliečių bandė įrašyti libaniečio, grupuotės „Hezbollah“ nario telefoninius pokalbius Šveicarijoje. Uždarų durų teismas nuteisia vieną izraelietį, kuris žiniasklaidoje įvardintas kaip „Mossado“ agentas, bauda ir lygtine kalėjimo bausme. Trys jo bendrininkai paleidžiami.
Kipre sulaikomi du įtariami „Mossado“ agentai, kurie apkaltinami karinių objektų šnipinėjimu. Sulaikytieji po devynių mėnesių Izraelio prašymu paleidžiami.
2004 m. Oklando teismas nuteisia du izraeliečius šešių mėnesių kalėjimo bausme po to, kai šie prisipažįsta bandę neteisėtais būdais gauti Naujosios Zelandijos pasus. Velingtonas įtaria, kad sulaikytieji yra „Mossado“ agentai ir suspenduoja santykius su Izraeliu, protestuodamas prieš tokius jo veiksmus. Po metų Izraelis atsiprašo Naujosios Zelandijos, o pastaroji atkuria diplomatinius santykius.
