B.Netanjahu pavyko įtikinti pasaulį, kad Izraelis yra ant ribos: dar vienas lašas ir žydų valstybė smogs prevencinį smūgį, norėdama sunaikinti Irano branduolines ambicijas. Pastaruoju metu Izraelio premjero viešai sakytos kalbos, sustiprintas kariuomenės pasirengimas, dujokaukių dalinimas gyventojams ir dar keletas kitų veiksmų buvo signalas, kad Izraelis ruošiasi smogti Iranui kaip kad kažkada pasielgė su Iraku ir Sirija, rašo dienraštis „Haaretz“.
Pasiruošimas karui suteikė Izraeliui beprecedentę tarptautinę reikšmę. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, kuris kadencijos pradžioje stengėsi nereikšti savo pozicijos šiuo slidžiu klausimu, išsiuntė savo aukštus pareigūnus į Izraelį, kad šie įtikintų žydų lyderius kol kas susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų.
Atrodo, grėsmė, kad Izraelis įžiebs regioninio karo liepsną, JAV administracijai rūpi kur kas labiau nei žydų-palestiniečių konfliktas ir Vakarų Kranto nausėdijos. Karo tikimybė nerimą kelia ne tik politikams, bet ir pasaulinių investicinių įmonių atstovams, bandantiems nuspėti, kada Izraelis gali smogti Iranui. Jiems tai – galimybė sužaisti besikeičiančiomis naftos kainomis.
B.Netanjahu žaidžia pokerį ir slepia savo svarbiausią kortą – tikrąsias Izraelio gynybos pajėgų galimybes sunaikinti Irano branduolinius objektus.Griežta B.Netanjahu pozicija ir pastarieji veiksmai – rizikingi. Kas nutiks, jei diplomatinės pastangos susitarti su Iranu ir sankcijos šiai šaliai, kaip kad jau dabar manoma, žlugs, o M.Ahmadinejas ir toliau žengs urano sodrinimo keliu? Ar B.Netanjahu pavyks atsitraukti nuo savo griežtų pareiškimų ir pranešti pasauliui, kad Irano grėsmė vis tik nėra tokia didelė? Ar Izraelio vyriausybės lyderis jau sudegino tiltą ir nebegalės atsitraukti atgal, tad vienintelis jam likęs žingsnis bus karinis smūgis Iranui?
B.Netanjahu žaidžia pokerį ir slepia savo svarbiausią kortą – tikrąsias Izraelio gynybos pajėgų galimybes sunaikinti Irano branduolinius objektus. Jei Izraelis žengs karinį žingsnį, jis rizikuos karu, kuriame Tel Avivas bus atakuojamas raketomis, o tarptautinis Ben Guriono oro uostas uždarytas. Ir kuo ilgiau tęsis kariniai veiksmai, tuo daugiau tarptautinių įmonių, o ir pačios šalies talentingų ir turtingų žmonių, pasitrauks iš šalies.
B.Netanjahu įžvelgia tą patį pavojų, tik iš kitos perspektyvos. Jis tiki, kad jei Iranas taps branduoline valstybe, iš Izraelio pasitrauks elitas ir aukštosios technologijos, o tai bus didelis žingsnis į šalies ekonomikos žlugimą. Todėl, Izraelio premjero įsitikinimu, būtina apsisaugoti nuo Irano galimybės pasigaminti branduolinį ginklą.
Pokerį žaidžia ir M.Ahmadinejadas. Tai tapo ypač akivaizdu po to, kai visai neseniai sionistinio režimo sunaikinimą jis įvardino ne tik kaip religinę–ideologinę ambiciją, bet kaip praktinį tikslą. Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas, spaudoje vadinamas B.Netanjahu „super patarėju“ nacionalinio saugumo klausimais, kaip atsaką į tokį Irano lyderio teiginį pareiškė, kad „Irano režimo žlugimo laikrodis tiksi“.
Izraelis ir Iranas lošia taip, kad įvykus blogiausiam, tik viena iš jų išgyvens konfrontaciją. Ar ši grėsmė rimta? Istorija rodo, kad taip. Šešių dienų kare Izraelis įveikė arabų nacionalistų politinę ideologiją, kuri, kaip ir M.Ahmadinejadas šiandien, skelbė apie Izraelio ištrynimą iš Artimųjų Rytų žemėlapio. Kaina buvo didelė ir kainavo Izraeliui Jom Kipuro karą. Tačiau arabai įtikėjo, kad žydų valstybė nėra trumpalaikis fenomenas.
Trečiasis lošėjas – B.Obama – šiame žaidime turi mažiausiai įtakos. Daugiausiai tai lemia tai, kad jis neturi svertų, kuriais galėtų rimtai pagrasinti M.Ahmadinejadui arba B.Netanyahu. Pats B.Obama nenori, kad Jungtinės Valstijos smogtų Iranui ir lemiamu momentu jam būtų sunku sulaikyti Izraelį.
Taigi ką jis darys? Ar išjungs Amerikos išankstinio įspėjimo radarą Negevo dykumoje, Izraelyje, ir praneš, kad Amerika nei karinėmis, nei diplomatinėmis priemonėmis nepadės Tel Avivui ir kad šis gali nors sudegti, nes Izraelis neklausė jo patarimo? Būtų sunku įsivaizduoti, kad B.Obama paliktų Izraelį savo valiai. Labiausiai tikėtina, kad jis tik skųsis ir siųs B.Netanjahu signalus, kad Izraelis negali būti tikras dėl JAV paramos savo veiksmams.
Ir vis tik šiuo metu labiausiai tikimasi, kad vienas iš žaidėjų įvertins ir pripažins savo silpnumą, sumirksės ir paliks žaidimo stalą. Bet kuris?
