Mergina atvykusiems vyrams maldaudama pasakojo, kad sutuoktinio artimieji su ja elgėsi tarsi su verge, mušė. Ir kad jei ji nebūtų pabėgųsi, būtų mirusi. Aishos teisėjas, vietos Talibano vadas, buvo nepaveikiamas. Aishos svainis sulaikė merginą, o jos vyras išsitraukė peilį. Pirmiausia jis merginai nupjovė ausis. Tuomet ėmėsi pjauti nosį, rašo savaitraštis „Times“.
Tai neatsitiko prieš dešimt metų, kai Talibanas valdė Afganistaną. Tai nutiko praėjusiais metais. Šiuo metu slaptoje moterų prieglaudoje Kabule paslėpta Aisha tarsi apsėsta klausosi naujienų. Kalbos, kad šalies valdžia svarsto galimybę susitaikyti su Talibano atstovais, merginą gąsdina. „Tai žmonės, šitaip su manimi pasielgę, – sakė mergina, liesdama savo sužalotą veidą. – Kaip mes galime su jais susitaikyti?“
Birželį Afganistano prezidentas Hamidas Karzai įkūrė taikos tarybą, kurios tikslas – išanalizuoti taikos su Talibano atstovais galimybes. Praėjus mėnesiui, nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ atstovas Tomas Malinowskis susitiko su H.Karzai. Per pokalbį Afganistano prezidentas didelį dėmesį skyrė gyvybėms, kurias nusineša konfliktas su talibais, ir svarstė, ar jis turi kokią nors teisę kalbėti apie žmogaus teises, kai šalyje dėl konflikto žūsta tiek daug žmonių. „Jis manęs galiausiai pasiteiravo, kas yra svarbiau: užtikrinti mergaitei teisę eiti į mokyklą ar išsaugoti šiai mergaitei gyvybę“, – pasakojo žmogaus teisių stebėtojas.
Jis manęs galiausiai pasiteiravo, kas yra svarbiau: užtikrinti mergaitei teisę eiti į mokyklą ar išsaugoti šiai mergaitei gyvybę.Tai, kaip į šį klausimą atsakys H.Karzai ir jo tarptautiniai sąjungininkai, turės rimtų pasekmių ne tik Afganistano moterims, bet pačiai šaliai iš esmės. Karas Afganistane jau žengia į devintus metus, todėl pasitraukimo strategijos poreikis išties neduoda ramybės Jungtinių Valstijų politikos formuotojams. Prielaidą šiai strategijai atsirasti, beveik neabejojama, sukurtų susitaikymas su Talibano atstovais. Tačiau Afganistano moterys baiminasi, kad ieškant „greitos taikos“, moterų padėties klausimas bus atidėtas į šalį. „Moterų teisės negali būti ta auka, kuria pasiekiama taika“, – teigia parlamentarė Fawzia Koofi.
Vis dėlto būtent to link greičiausiai juda derybos. Talibano atstovai pasisakys už tokią Afganistano valstybę, kuri būtų suderinama su jų konservatyviu požiūriu, ypač kiek tai susiję su moterų teisėmis. Iš tiesų įsitikinimas, kad norint susitaikyti su Talibanu kai kurios nuolaidos yra neišvengiamos, tampa vis labiau priimtinas. „Turime būti realistai, – teigė diplomatas Kabule. – Juk neketiname visą amžinybę į Afganistaną siųsti savo karių ir pinigų. Privalės būti pasiektas kompromisas ir turės būti tam tikrų aukų.“
Afganistanietėms bet koks tarptautinių pajėgų pasitraukimas iš šalies artimiausiu metu būtų katastrofa. Kanadoje užaugusi Afganistano pabėgėlė Mozhdah Jamalzadah neseniai grįžo į tėvynę ir pradėjo vesti pokalbių laidą, subtiliai pristatydama moterų teisių klausimus bei neišprovokuodama religinių konservatorių pykčio. Vienoje iš jos nesenų laidų svečias vyras papasakojo anekdotą apie užsienio žmogaus teisių grupę Afganistane. Ši komanda pastebėjo, kad miestuose moterys vaikščioja nuo vyrų atsilikusios šešiais žingsniais. Tačiau kaimo vietovėje, Helmande, kur Talibanas yra stipriausiai įsitvirtinęs, jie pamatė moterį, einančią šeši žingsniai priekyje vyro. Užsieniečiai nuskubėjo pasveikinti vyro dėl tokio mąstymo, tačiau išgirdo šio paaiškinimą, kad žmonai nurodė eiti priekyje, mat jie ėję per minų lauką.
Auditorijai springstant juoku, M.Jamalzadah pabrėžė, kad iki tol, kol moterys Afganistane galės eiti šalia vyrų, gali praeiti 10–15 metų. Tačiau moteris įsitikinusi, kad kai tai pagaliau įvyks, laimės visi afganistaniečiai. „Kai kalbame apie moterų teises, kalbame apie dalykus, kurie yra svarbūs ir vyrams, norintiems matyti, kaip Afganistanas juda į priekį. Jei paaukosime moteris, siekdami taikos, paaukosime ir vyrus, remiančius jas, ir atiduosime šalį fundamentalistams, kurie ir sukėlė visus rūpesčius“, – įsitikinusi M.Jamalzadah.
