Turkija turi įgyvendinti 33 derybų punktus tam, kad visi šios šalies įstatymai atitiktų ES įstatyminę bazę – acquis communautaire. Šiandien iš šių minėtų punktų šalis pradėjo svarstyti vos 13 ir tik vieno iš jų, susijusio su mokslu ir tyrimais, suderinimas su ES teise buvo užbaigtas. 19 derybų punktų buvo užšaldyta dėl Kipro klausimo arba dėl kurių nors iš ES narių prieštaravimo.
Prancūzijos ir Vokietijos pozicija: Turkija neturėtų tapti pilnaverte Bendrijos nare net ir tuo atveju, jei įgyvendintų visus jai derybų metu iškeltus reikalavimus. Ši didžiųjų Europos valstybių pozicija smogė ES narių ir Turkijos visuomenių entuziazmui. Ilga Turkijos kelionė Europos vartų link virto lėtu šliaužimu.
Maisto revoliucija
Tačiau nepaisant į aklavietę patekusių derybų, vyksta daug svarbių dalykų. ES po truputį keičia Turkijos ekonomiką ir visuomenę. „Žmonės nepastebi valstybės tarnautojų, nuolat keliaujančių iš Ankaros į Briuselį, – teigia buvęs Olandijos parlamento narys Joostas Langendijkas, šiuo metu Sabanci universitete Stambule konsultuojantis ES klausimais. – Bet jie keliauja. Šalyje turi būti pakeista daugybė įstatymų. Tačiau daugybė pakeitimų Turkijos konstitucijoje, įstatymuose, susijusiuose su žmogaus teisėmis, kalbos laisve, jau yra įgyvendinti“.
Turkija turi įgyvendinti 33 derybų punktus tam, kad visi šios šalies įstatymai atitiktų ES įstatyminę bazę. Šiandien iš šių minėtų punktų šalis pradėjo svarstyti vos 13 ir tik vieno iš jų suderinimas su ES teise buvo užbaigtasŠiais metais Turkija pradėjo svarstyti vieną iš derybų punktų, susijusį su maisto saugumu ir veterinarijos politika. Derybų punktas numato, kad Turkija privalo pritaikyti visą maisto gamybos sistemą prie ES standartų. Šaliai, kurioje žemės ūkyje vis dar dirba trečdalis visos šalies darbo jėgos, tai yra didžiulis darbas.
Netoli Kesano miesto, esančio prie šalies sienos su Graikija, ūkininkai jau diskutuoja galimą tokių pokyčių įtaką. Jie nedaug žino apie tai; kol kas dar niekas pas juos nesilankė ir apie laukiančius pokyčius nepapasakojo. Tačiau jie su pavydu žiūrėjo į paramą, kurios iš Briuselio sulaukė jų kolegos už sienos.
„Kai tapsime ES nare, mūsų produktai galės būti parduoti Europoje, – kalbėjo vienas Turkijos ūkininkas. – Šiuo metu juos galime parduoti tik savo šalyje. Taip pat, aš turiu tik dvi karves. Su ES pagalba galėčiau jų turėti dešimt“.
Tačiau šį ūkininką iš padebesių ant žemės greitai nuleido Hasanas Karagozas – vietos ūkininkų sąjungos vadovas. „Pilnavertės narystės mes negausime, – įsitikinęs jis. – Taigi negalėsi laisvai keliauti ir gausi tik 10 proc. subsidijų, kurias gauna Europos ūkininkai. Be to, šie ūkininkai mūsų turgus užkimštų savo gėrybėmis“.
„Mes jau nukenčiame, – pažymi kitas ūkininkas. – Šviesesnė ateitis laukia tik įstojus į ES. Pamąstykim apie savo vaikus“.
Kaip ir didžioji dalis Turkijos ūkininkų, su BBC kalbėję vyrai yra smulkieji ūkininkai. Jie turi vos kelias karves; turi naudotis bendru karvių melžimo aparatu, padovanotu tarptautinės prancūzų bendrovės.
Smulkieji ūkininkai bus „nušluoti“
Pasak Ekonomikos vystymosi fondo tyrėjo Ozguro Bozcaga, minėti ūkininkai greičiausiai taps ES harmonizacijos proceso nukentėjusiaisiais. „Smulkieji gamintojai, auginantys mažiau nei dešimt gyvulių, bus nušluoti. Todėl valdžia privalo padėti jiems išeiti iš šio verslo su kuo mažesniais praradimais, antraip įvyks socialinis žemės drebėjimas“.
ES reikalų ministro Egemeno Bagiso darbas – įtikinti harmoniazacijos procesu Turkijos visuomenę. „Kai kurių darbų gali tekti atsisakyti dėl taisyklių, tačiau taip pat bus sukurta daug naujų darbo vietų. Pavyzdžiui, maisto saugumo įstatyme numatytas įpareigojimas kiekviename ūkyje, kuriame yra daugiau nei numatytas skaičius gyvulių, įdarbinti po veterinarą, – kalbėjo E.Bagiso. – Į gyvulių ausis turėjome implantuoti 18 mln. kompiuterinių mikroschemų, kad galėtume sekti jų judėjimą. Šiose srityse įdarbinsime daug žmonių“.
„Demotyvuoja“
Vienas iš sudėtingiausių derybų punktų Turkijai yra aplinkosaugos klausimai. Didžioji dalis ES šalių–kandidačių šį klausimą palieka derybų pabaigai. Tačiau kadangi daugybė kitų Turkijos derybos punktų yra įšaldyti, ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik šį klausimą pradėti svarstyti anksti.
Keramas Okumusas yra Regioninio aplinkosaugos centro, ES remiamos organizacijos, direktoriaus pavaduotojas. Šiai organizacijai buvo pavesta išsiaiškinti, kiek kainuos Turkijos aplinkosaugos taisyklių perkėlimas į ES lygį.
Pasak K.Okumuso, skaičiuojama, kad tai kainuos apie 100 mlrd. eurų. Trečdalį šios sumos turės sumokėti verslo sektorius.
Vietos valdžios pareigūnai jau deda nemažą įdirbį, norėdami pagerinti tokias sritis, kaip atliekų šalinimas. Visi turi departamentus ir darbuotojus, kurių tikslas – pasiekti ES standartus. Aplinkos ministerija sukūrė 1 000 naujų darbo vietų. Šių žmonių pagrindinis tikslas – siekti ES standartų. Tačiau tai darydami jie susiduria su kitais klausimais, kaip antai – ką daryti su romų bendruomenėmis, užsidirbančiomis iš neformalaus perdirbimo?
Visgi didžiausias iššūkis Turkijai, pasak dalyvaujančiųjų derybų procese, yra tas, kad net ir įgyvendinusi visus reikalavimus, šalis negali būti tikra, kad derybų procesas baigsis priėmimu į ES. „Tai labai demotyvuoja, – teigia K.Okumus. – Verslo ir vietos valdžios atstovai mūsų klausia: „Kodėl deramės, jei net nežinome, ar kada nors iš viso būsime priimti į Bendriją?“
Demotyvacija – viena iš priežasčių, dėl kurių visas procesas sulėtėjo.
