Teigti, kad Ukrainos politikai – tiek esantys valdžioje, tiek opozicijoje – nustebo šventės išvakarėse iš Rusijos premjero Vladimiro Putino išgirdę pasiūlymą sujungti abiejų šalių dujų monopolius, būtų šios reakcijos nuvertinimas. „Mes kalbėjome apie integraciją branduolinėje srityje. Esame pasiruošę tą patį padaryti ir dujų srityje“, – po susitikimo su kolega iš Ukrainos Mykola Azarovu paskutiniąją balandžio dieną pareiškė V.Putinas.
Kiek vėliau M.Azarovas tvirtino, kad susitikimo metu joks panašus pasiūlymas net nebuvo iškeltas. Tačiau taip pat pridūrė, kad Kijevas šį pasiūlymą „svarstys“.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Rusijos premjero pasiūlymą pavadino „ekspromtu“, kurį esą reiktų svarstyti kaip vieną iš Ukrainos ir Rusijos bendradarbiavimo dujų sektoriuje, alternatyvą.
Jei Kijevas iškeistų 100 proc. „Naftogaz“ akcijų mainais į atitinkamą dalį akcijų naujosios įmonės, kurią valdytų kartu su Maskva, Rusija sėkmingai perimtų Ukrainos dujų sektorių.Tuo tarpu 2004 m. Oranžinės revoliucijos lyderiai, šių metų pradžioje pralaimėję prezidento rinkimus prorusiškam V.Janukovyčiui, piešia labai tamsų paveikslą. „Šis pasiūlymas... gali būti interpretuojamas kaip pajuokavimas, tačiau planas likviduoti nepriklausomą Ukrainos valstybę įgyvendinamas kiekvieną dieną mūsų akyse“, – įsitikinusi buvusi šalies premjerė ir arši dabartinės valdžios kritikė Julija Tymošenko.
Vis dėlto daugelis ekspertų neabejoja, kad abi dujų monopolininkės – Rusijos bendrovė „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ iš potencialaus sandėrio pasipelnytų. Viskas priklausytų nuo to susitarimo sąlygų, jei susitarimas apskritai būtų pasiektas.
Ištekliai ir nepriklausomybė
Rusijos ir Ukrainos ekonominiai bei politiniai ryšiai po V.Janukovyčiaus pergalės rinkimuose akivaizdžiai sustiprėjo. Balandį susitarta dėl Rusijos karinio laivyno dislokavimo Sevastopolio bazėje, esnačioje Kryme, pratęsimo dar 25 metus. Mainais į tai Maskva Kijevui pasiūlė pigesnes dujas.
Provakarietiški Ukrainos opozicijos politikai paskutinįjį Rusijos žingsnį interpretuoja kaip grėsmę savo šalies streteginiams ištekliams ir net suverenitetui. Visgi net ir jie neneigia, kad Ukrainos dujų tranzito sistemai verkiant reikia modernizuotis. Tačiau, skirtingai nei V.Janukovyčiaus valdžia, jie pirmenybę teikia Vakarų, o ne Rusijos investicijoms.
Maždaug savaitę prieš V.Putino pareiškimą apie šalių dujų sektoriaus susijungimą, V.Janukovyčius sakė, kad jo valdžia niekada „neatiduotų“ šalies dujų tranzito sistemos, tačiau taip pat pažymėjo, kad ji yra pasiruošusi pasiūlyti modernizuotą jos versiją – „kaip alternatyvą „South Stream“ dujotiekiui“. Tai dujotiekis, kurį Rusija ketina nutiesti Juodojoje jūroje, norėdama paįvairinti dujų teikimo Europos Sąjungai (ES) maršrutus.
Rusija Baltijos jūroje jau pradėjo tiesti kitą dujotiekį – „Nord Stream“ – kuriuo dujos taip pat keliaus į ES valstybes. Abu šie dujotiekiai aplenkia Ukrainą.
2008 m., prieš pasaulinės finansų krizės įsisiūbavimą, Rusija per Ukrainą į ES šalis eksportavo 120 mlrd. kubinių metrų dujų. Praėjusiais metais šie skaičiai buvo mažesni ir siekė 93 mlrd. kubinių metrų.
Tuo tarpu bendras abiejų „Stream“ dujotiekių pajėgumas sieks 118 kubinių metrų dujų per metus. Rusijos pareigūnai užsimena, esą tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susijungimą Kijevas turėtų svarstyti kaip sau labai patraulią idėją. Jie taip pat įspėja, kad jei šis sandoris neįvyks, užpildyti savo dujų tranzito sistemą Rusijos dujomis taps faktiškai neįmanoma.
Dujų tiekimo maršrutai
Pensilvanijoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „East European Gas Analysis“ vadovas Mikhailas Korchemkinas tiki, kad „Gazpromui“ dujotiekis „South Stream“ nereikalingas. Pasak jo, nutiesti jūroje esantį dujotiekį užtruktų kelerius metus ir kainuotų apie 25 mlrd. eurų. Tuo pat metu Ukrainos tranzitinės dujų sistemos modernizavimui prireiktų kur kas mažiau lėšų.
„Dujų transportavimas „South Stream“ dujotiekiu kainuotų triskart brangiau nei dujų transportavimas per Ukrainą“, – BBC sakė M.Korchemkinas. Vis dėlto Rusijos pareigūnai siunčia signalus, kad „South Stream“ dujotiekis vis tiek bus nutiestas ir kad susitarimo su Ukraina atveju per naująjį dujotiekį eksportuojamų dujų kiekis būtų „daug mažesnis nei maksimaliai įmanomas“.
Europos Komisijos atstovė energetikos klausimais Marlene Holzner BBC sakė, kad žiniasklaidos pranešimai apie V.Putino pasiūlymą buvo „pastebėti ES“ ir šį klausimą nuspręsta traktuoti kaip „vidinį abiejų šalių sprendimą“.
Dujų transportavimas „South Stream“ dujotiekiu kainuotų triskart brangiau nei dujų transportavimas per Ukrainą.Maždaug 20 proc. ES dujų poreikio Rusija patenkina per Ukrainą. Praeityje būta precedentų, kai dujų tiekimas kai kurioms ES valstybėms sutriko dėl Maskvos ir Kijevo tarpusavio nesutarimų. Pasak M.Holzner, Ukrainai siekiant prisijungti prie Energetinės bendruomenės sutarties, ši, ES nepriklausanti šalis, atsidurtų po padidinamuoju Bendrijos stiklu, jei susitarimas tarp Kijevo ir Maskvos dėl dujų sektoriaus susijungimo įvyktų.
ES griežtai laikomasi pozicijos, kad dujotiekiai negali pakliūti į monopolininkų rankas. Tuo tarpu taip nutiktų, jei Rusija, kuri yra dujų eksportuotoja, taptų atsakinga ir už Ukrainos dujų tranzito sistemą.
V.Janukovyčius praėjusią savaitę sakė: „Jei nuspręsime pradėti pokalbius (su Rusija dėl „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susijungimo), į šį procesą tam tikroje pakopoje kaip svarbiausią dujų vartotoją ir pagrindinį partnerį turėtumėme įjungti ir ES“.
Daugelis ekspertų ir politikų pasimetė, bandydami išsiaiškinti, kokiais būdais galėtų susijungti dvi labai skirtingos įmonės. Skirtingai nei rusų „Gazprom“, bendrovė „Naftogaz“ nėra vieša įmonė, taigi sudėtinga nustatyti jos vertę. Manoma, kad šios Ukrainos bendrovės vertė galėtų siekti maždaug 5–10 proc. „Gazpromo“ rinkos vertės. Kai V.Putinas išdėstė pasiūlymą, „Gazprom“ vertė siekė 140 mlrd. JAV dolerių.
Jei Kijevas iškeistų 100 proc. „Naftogaz“ akcijų mainais į atitinkamą dalį akcijų naujosios įmonės, kurią valdytų kartu su Maskva, Rusija sėkmingai perimtų Ukrainos dujų sektorių.
