Pasak jo, ši parodija sekė kelias jaunojo prezidento išsakytas kalbas apie supuvusią Rusijos biurokratiją ir žlungančią šalies ekonomiką. D.Medvedevas žadėjo akivaizdžiai sumažinti biurokratiją, reformuoti korumpuotą teisėsaugos sistemą, supaprastinti įstatymus ir sukurti galimybę naudotis valdžios teikiamomis paslaugomis internetu. Jis pareiškė ketinantis sugriauti Rusijos ekonominę priklausomybę nuo gamtos išteklių ir sukurti žinių ekonomiką. D.Medvedevas taip pat neseniai nurodė atleisti 10 tūkst. policininkų ir 16 vyriausiųjų policijos pareigūnų bei įspėjo policiją baigti „terorizuoti“ privatų verslą. Grėsmingi jaunimo nacionalistiniai judėjimai buvo uždaryti, o žmogaus teisių aktyvistai, kadais nutildyti ir suvaržyti V.Putino, Kremliuje buvo priimti kaip garbingi svečiai. Visi šie veiksmai sukūrė iliuziją apie ore tvyrantį pavasarį. „Tikiu, kad prezidentas D.Medvedevas nuoširdžiai tikisi liberalizuoti sistemą“, – įsitikinęs nevyriausybinės organizacijos Nacionalinio antikorupcijos komiteto vadovas Kirillas Kabanovas.
Kad tik jis būtų teisus. Deja, realybėje dvejus D.Medvedevo prezidentavimo metus sudarė daugybė kalbų apie kardinalius pokyčius ir tik mažytės reformos. Taip buvo todėl, kad realiame gyvenime, kaip ir per televiziją parodytame filmuke, V.Putinas vis dar veda šokį. Jis, šioje prezidento–premjero poroje, yra vyresnysis. Tas, kuris į jaunai atrodantį D.Medvedevą kreipiasi „ty“, kai tuo tarpu pats D.Medvedevas į Rusijos premjerą kreipiasi pagarbiu „vy“. Niekas neabejoja, kad šalies prezidentas turi daug puikių idėjų. Tačiau šios idėjos tarnauja tik kaip teptukas, kurio tikslas – suteikti naują, liberalų spindesį V.Putino autoritarizmui. Galiausiai, D.Medvedevas yra lojalus V.Putino komandos narys ir jo vaidmuo šioje komandoje yra aiškiai apibrėžtas: reformuoti girgždančią Rusijos ekonomiką ir užkirsti kelią galimam socialiniam sukilimui, tuo pačiu metu užtikrinant, kad tikroji valdžia liks V.Putino ir jo artimų žmonių – buvusių KGB pareigūnų – rankose.
Tiesą pasakius, vietoj to, kad pradėtų klibinti V.Putino sukurtą sistemą, D.Medvedevo reformos ją stiprinaTiesą pasakius, vietoj to, kad pradėtų klibinti V.Putino sukurtą sistemą, D.Medvedevo reformos ją stiprina. D.Medvedevo sąjungininkai, tokie kaip Alexanderis Budbergas, atstovaujantis Kremliaus mėgiamą smegenų centrą, tikina, kad Rusijos prezidentas nuoširdžiai nori reformuoti supuvusias šalies institucijas, tokias kaip teismų sistema ir policija. Problema, anot jų, ta, kad pagarba savo mentoriui, kuriam D.Medvedevas jaučia ištikimybę, griežtai apriboja prezidento veiksmų galimybes. Vienas akivaizdus šių veiksmų tabu – platūs FSB verslo interesai. Institucijos, kuri buvo V.Putino alma mater ir svarbiausias jo galios branduolys.
Ribos nenubrėžtos ir vyriausiųjų V.Putino leitenantų asmeniniams verslo interesams. T.y. biurokratams, kontroliuojantiems milžiniškas valstybės korporacijas, tokias kaip „Gazprom“ ar „Rosneft“ bei klausimus, susijusius su šalies ginkluote. Visa tai yra didžiausias tabu: bet kokios institucijos sukūrimas, kaip, pavyzdžiui, nepriklausomų prokurorų, spaudos ar politinių partijų, keltų grėsmę šioms privačioms imperijoms.
Vakarų valstybės pervertino praėjusiais metais D.Medvedevo pasakytą kalbą, kurioje jis nurodė policijai ir kitiems pareigūnams baigti puldinėti privatų verslą. Ši kalba buvo akivaizdus atsakas nepriklausomai ataskaitai, paruoštai Kremliaus užsakymu, atskleidusiai niūrų paveikslą – korupcija Rusijoje praryja trečdalį šalies BVP. Teigiama, kad D.Medvedevas buvo šokiruotas tokių rezultatų. Tačiau nevyriausybinės organizacijos, padedančios kovoti nuo korupcijos nukentėjusiems asmenims, teigia, kad per laikotarpį, kai D.Medvedevas pranešė apie savo žygį, policijos šantažo atvejų padaugėjo. Vienos iš nevyriausybinių organizacijų vadovė Jana Jakovleva, sufabrikavus kaltinimus, buvo priversta kalėjime praleisti aštuonis mėnesius. Panašu, kad svarbiausias D.Medvedevo tikslas buvo sukelti „teisingą šurmulį“ ir nukreipti visuomenės pyktį į korumpuotą policiją bei biurokratiją, nekeičiant pačios sistemos veikimo principo.
Dar labiau šokiruojantis pavyzdys, atskleidžiantis takoskyrą tarp D.Medvedevo policijos „išvalymo“ vizijos ir bjaurios realybės – Sergejaus Magnitsky atvejis. S.Magnitsky buvo advokatas, bandęs paviešinti mokesčių sukčiavimą, kai valstybė patyrė 500 milijonų JAV dolerių žalą. Advokato turėtais duomenimis, vogė iš valstybės apgavikai mokesčių policijoje. Už viso to kyšojo ir FSB ausys.
S.Magnitsky buvo įkalintas tos pačios policijos, kurią kaltino ir mirė praėjusių metų lapkritį nuo kasos uždegimo po beveik metų, praleistų baisiausiame Maskvos kalėjime. Rusijos prezidentas viešai pasmerkė šią mirtį ir tikino, kad atsakingų už šią nelaimę pareigūnų galvos nuriedės. Tačiau vietoj suėmimų, turėjusių nuvilnyti policijos ir FSB aukštuose sluoksniuose, tyrimo metu darbo neteko keli žemesnio rango pareigūnai. Nė vienas iš jų nebuvo teisiamas.
Net ir neseniai D.Medvedevo paskelbtas policijos „išvalymas“ išties yra daug mažesnis nei gali atrodyti: atleisti ne tie, kurie turėjo netekti darbo. Anot Rusijos elito ekspertės, dirbusios Kremliui, Olgos Kryshtanovskajos, tai aiškus ženklas, kad D.Medvedevas savo veiksmais „labai atsargiai stengiasi nesulaužyti stuburo“ biurokratinės ir policijos mašinos galios, sukurtos V.Putino.
Kita svari priežastis, neleidžianti labai tikėti D.Medvedevo „atsivertimu“ – tai asmenys, kuriuos jis įgaliojo vykdyti reformas. Šie žmonės iš esmės yra tie patys, kurie padėjo sustiprinti valdžios vadžias prezidentaujant V.Putinui, išardydami demokratiją ir apribodami žodžio laisvę.
D.Medvedevo iniciatyvos yra aiškiai apibrėžto plano, pavadinto „Rusija 2020“ dalis, kuris V.Putino komandos buvo parengtas dar 2005 m.Negana to, kad nekelia jokio iššūkio V.Putinui, D.Medvedevo iniciatyvos, pasak Kryshtanovskajos, yra aiškiai apibrėžto plano, pavadinto „Rusija 2020“ dalis, kuris V.Putino komandos buvo parengtas dar 2005 m.
Pirmoji šio plano fazė, kurią įgyvendino pats V.Putinas – buvo paveržti valdžią į vienas rankas, Kremliui perimant absoliučią žiniasklaidos ir politinių partijų kontrolę. Antroji minėto plano fazė, kuri yra įgyvendinama šiuo metu, – įgyvendinti šalyje griežtai valdomą liberalizmo versiją, kuriai būdinga didesnė saviraiškos laisvė, draugiškesnis Vakarų valstybėms atsuktas veidas ir buvusių Kremliaus kritikų pakvietimas tapti jo patarėjais.
Tačiau jei V.Putinas ir jo aplinkos žmonės vis dar laiko valdžią savo rankose, kyla klausimas, kodėl jiems apskritai reikia tokių liberalų kaip D.Medvedevas? Panašu, kad atsakymas – tai, kad senoms Kremliaus deryboms su Rusijos tauta – jūs mums duodate carte blanche ir mes jus padarysime turtingus – neseniai kilo pavojus, kurį sukėlė recesija ir naftos kainos kritimas. Valdžia tikisi, kad nuo ekonomikos sunkmečio įpykusią tautą pavyks apraminti suteikus tam tikrą laipsnį žodžio laisvės.
D.Medvedevas ir V.Putinas iš tiesų skiriasi: savo stiliais, mąstymu ir kilme. Rusijos prezidentas, pavyzdžiui, yra blogger'is, tuo tarpu šalies premjeras net nenaudoja kompiuterio. Tačiau jie visiškai sutaria vienu klausimu: jie turi visomis išgalėmis apsaugoti sistemą nuo bet kokio išorinio iššūkio. Šie Rusijos politikai nuo pat D.Medvedevo atėjimo į valdžią vadinti tandemu. Todėl visiems spėliojantiems, ar 2012 m. V.Putinas bolotiruosis šalies prezidento rinkimuose, svarbu nepamiršti vieno dalyko: nesvarbu, kokį postą jis užims. Kontroliuojama, iš esmės autoritarinė sistema, kurią Rusijoje sukūrė V.Putinas, išliks – kartu su žmonėmis, kuriuos jis paskyrė šią sistemą įgyvendinti ir palaikyti jos funkcionavimą. D.Medvedevas tėra vienas iš šių žmonių. Ir nors, neabejotinai, jo valdymo stilius yra kitoks nei pirmtako, jie dalijasi bendru tikslu: apsaugoti , kaip jiems atrodo, Rusiją nuo suirutės, chaoso ir nežinomybės, kurią atnešė trumpas eksperimentas su demokratija ir žodžio laisve, atliktas valdant Borisui Jelcinui. Kaip ir per Naujuosius Metus parodytame filmuke, taip ir realybėje, visi Rusijos lyderiai šoka pagal tą pačią melodiją.
