Tačiau nesitikėkite, kad dėl įvykusių išpuolių rusai bent vienu blogu žodeliu atsilieps ar net išdrįs papriekaištauti šalies premjerui Vladimirui Putinui. Kitų pasaulio valstybių lyderiai už nesugebėjimą užkirsti siaubingų tragedijų dažnai priversti sumokėti solidžią politinę kainą. Tačiau tik ne Rusijoje. Ir tik ne V.Putinas. Bent jau kol kas.
Iki šiol terorizmas ir sukilimai Rusijos valdomuose regionuose, kuriuose dominuoja musulmonų dauguma, puikiai pasitarnaudavo V.Putino populiarumo didinimui ir jo vienvaldystės stiprinimui bei pateisinimui. V.Putinas šį konfliktą tobulai išnaudoja savęs, kaip išdidaus gatvės kovotojo, pasiryžusio padaryti beveik viską, kad tik apsaugotų susirūpinusią savo visuomenę nuo džihadistų fanatikų, pristatymui. O kai Rusijos karas su terorizmu nepasiteisina, dėl visų nesėkmių kaltinami jo pavaldiniai. Tai yra dėl nesėkmių kalti visi kiti, išskyrus V.Putiną.
Rusijos premjeras žaidžia tautos išmintimi, bylojančia: „caras geras, blogi patarėjai“, beveik per visą Rusijos istoriją egzistavusiu tikėjimu, kad šalies lyderis visada turi teisingas ir geras intencijas ir kad kažkas nepasiteisina ir nepavyksta tik dėl jo pavaldinių išdavysčių. Tai todėl V.Putinas, Rusijos premjeras ir buvęs šalies prezidentas, dažnai visuomei per valstybės kontroliuojamus televizijos kanalus parodomas tada, kai moko ir bara kitus pareigūnus.
„Visuomenės įsitikinimu, yra skirtumas tarp to, ką daro šalies lyderis ir ką daro kiti valdžios organai. Ypač slaptosios tarnybos, – teigia tyrimų centro Maskvoje atstovas Denis Volkovas. – Kitaip tariant, suprantama, kad nurodymai yra duodami, bet tikima, kad problemos iškyla tik todėl, kad „teisinga“ politika „neteisingai“ įgyvendinama“.
Negalima nepastebėti ir V.Putino nurodymų ar kalbėjimo tono. Jis dažnai kalba tiesmukai ir gan stačiokiškai, taip paliesdamas dar vieną jautrią rusų stygąNegalima nepastebėti ir V.Putino nurodymų ar kalbėjimo tono. Jis dažnai kalba tiesmukai ir gan stačiokiškai, taip paliesdamas dar vieną jautrią rusų stygą. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę V.Putinas pasakė, kad nors išpuolių organizatoriai slepiasi, slaptųjų tarnybų darbuotojai „ištrauks juos net iš kanalizacijos dugno“. Dar nė vienas Rusijos lyderis su tauta taip nebendravo. Ir rusams tai patinka.
Be to, kritiką sau ir Rusijos valdžiai suvaldyti leidžia ir Kremliaus kontroliuojami didžiausi šalies televizijos kanalai. Per pirmąją savo, kaip prezidento, kadenciją V.Putinas suvokė, kad televizija krizių metu tampa itin svarbiu instrumentu. Taigi Kremlius nacionalizavo televizijos kanalus.
To pasekmė buvo akivaizdi praėjusią savaitę: pirmąją valandą po metro sprogdinimų, šie kanalai faktiškai net neužsiminė apie įvykusią tragediją ir vietoj to rodė maisto gaminimo pamokas, detektyvinius filmus.
„Kai prasideda kalba apie terorizmą, V.Putinas žino kaip – ir tai labai svarbus jo politinis meistriškumas – apsaugoti save nuo to, kas gali būti įvardinta kaip jo atsakomybė“, – įsitikinęs vienos radijo laidos Maskvoje komentatorius Sergejus Parkhomenko.
Jis teigia, kad tai susiję ir su tuo, kaip televizijos kanalai pristato V.Putiną. „Jie jį vis rodo kaip energingą, stiprų vyrą su dideliais raumenimis, jojantį ant žirgų, žvejojantį žuvis, užsidėjusį akinius nuo saulės ir pan. Jis pristatomas kaip jėgos simbolis. Taigi turime realų žmogų, iš visų jėgų bandantį daryti geriausius dalykus, tačiau aplink jį tiek daug nemalonių žmonių, neatliekančių savo darbo, nepaisant fakto, kad realus žmogus priėmė sprendimą ir žengė tam tikrus žingsnius“, – sako S.Parkhomenko.
V.Putinas neretai terorizmą naudojo kaip pateisinimą valdžios kontrolės stiprinimui. Antai 2004 m. po virtinės teroristinių išpuolių Rusijoje, jis, baksnodamas į terorizmą, atšaukė regionų gubernatorių rinkimus, pareiškęs, kad gubernatorius skirs pats. Tada V.Putinas aiškino esą šaliai reikėjo vieningesnės kovos su iškilusia grėsme.
Dabar svarbiausias kylantis klausimas – ar V.Putinas, argumentuodamas teroristų keliamomis grėsmėmis, bandys užkirsti kelią tolimesniems eksperimentiniams liberalizacijos žingsniams šalyje, žengtiems jo statytinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo.
„Jis žino, kad žmonės dabar nenori girdėti apie modernizaciją, – teigia Rusijos laikraščio „Nezavisimaja Gazeta“ savininkas Konstantinas Remchukovas. – Žmonės nori girdėti tik apie saugumą, todėl V.Putinas gali tuo pasinaudoti.“
Kai kurie žmonės V.Putinui suteikia kreditų už tai, kad jis bent jau suvaldė Kaukazo krizę, net jei jos ir neišsprendė. Sukilimas tęsėsi, bet iki praėjusio pirmadienio jis buvo labai toli nuo Maskvos, kurios dideli teroristiniai išpuoliai nekankino jau keletą pastarųjų metų. Taigi tuos sukilimus „kažkur ten“ didžioji dalis rusų galėjo ignoruoti.
Antra vertus, dabar kyla grėsmė V.Putinui – jei išpuoliai ir toliau bus vykdomi didžiuosiuose Rusijos miestuose, jam gali būti sunkiau nuo savęs atmušti kritiką. Tačiau net jei ir taip, jis neatrodo susirūpinęs.
