Pirmiausiai tai, žinoma, priklauso nuo sėkmės. Tačiau, kaip pastebi savaitraštis „Newsweek“, lėktuvo katastrofas išgyvenusių žmonių skaičius būtų stebinančiai nedidelis jei (o tai yra didžiulis jei), nebūtų įskaičiuojamos kelios per metus įvykusios ir daug gyvybių nusinešusios lėktuvų katastrofos, sugadinančios visą statistiką.
Pavyzdžiui, per 27 lėktuvų DC–10 katastrofas, per kurias lėktuvai sudužo nepataisomai, 69 proc. šiais lėktuvais skridusių keleivių ir įgulos narių išgyveno. Iš šių 27 skrydžių atmetus tris, daugiausia gyvybių nusinešusias katastrofas, išgyvenamumo procentas padidėja iki 90 proc.
Jei žmogus lėktuvu skristų kartą per dieną kiekvieną dieną, tuomet statistiškai turėtų praeiti 21 tūkst. metų, kol jis ar ji žūtų per lėktuvo katastrofąTačiau pirmiausiai reikia pradėti nuo to, kad apskritai tikimybė, jog papulsite į lėktuvo katastrofą yra nedidelė. Tikimybė, kad lėktuvo katastrofa nusineš daug gyvybių, – dar mažesnė. Lėktuvų katastrofų ir per jas žuvusių žmonių statistiką vedantis Richardas Kebabjianas savo internetiniame tinklalapyje „Plane Crash Info“ primena: „Lėktuvų katastrofos yra itin retos. Tikimybė, kad keleivis žus skrisdamas lėktuvu, yra maždaug viena iš aštuonių milijonų. Jei žmogus lėktuvu skristų kartą per dieną kiekvieną dieną, tuomet statistiškai turėtų praeiti 21 tūkst. metų, kol jis ar ji žūtų per lėktuvo katastrofą.“
Anot knygos „Išgyvenusiųjų klubas: paslaptys ir mokslas, kurie galėtų išgelbėti jūsų gyvenimą“ autoriaus Beno Sherwoodo, iš per lėktuvo katastrofas žuvusių žmonių, maždaug 30 proc. būtų galėję išgyventi, jei būtų tinkamai elgęsi. Autorius pažymi, kad itin svarbu įsiklausyti į lėktuvo saugumo instrukciją ir susipažinti su lėktuve esančiais atsarginiais išėjimais, mat ištrūkti iš lėktuvo jam sudužus yra svarbiausias išgyvenimo veiksmas (būtent todėl ekspertai rekomenduoja lėktuve sėdėti apsiavus batus ir ne toliau nei penktoje eilėje nuo atsarginio išėjimo).
Tuo tarpu kitos knygos, taip pat aprašančios, kaip išgyventi lėktuvų katastrofą, autorius Joshua Pivenas teigia: „Turėtumėte norėti sėdėti lėktuvo gale, nes jei lėktuvas krenta, jis sminga į žemę savo priekiu“. Atlikta 1971–2009 m. įvykusių lėktuvų katastrofų analizė patvirtino šį faktą: lėktuvų gale sėdinčių keleivių išgyvenamumo procentas siekia 69 proc., tuo tarpu lėktuvo priekyje sėdinčių keleivių išgyvenamumas – 49 proc.
Žinoma, geriausias būdas išgyventi lėktuvo katastrofą, tai jos išvengti. „Svarbiausia yra užsisakyti tiesioginius skrydžius“, – įsitikinęs J.Pivenas. Autorius savo teiginį pagrindžia tuo, kad taip sumažinamas pakilimų ir nusileidimų skaičius ir taip automatiškai sumažėja katastrofos tikimybė.
