Dramblių regėjimas nėra labai stiprus, tačiau jų galimybė girdėti – stulbinanti. Drambliai girdi daug geriau nei žmonės. Lygiai tas pats galioja jų puikiai išvystytai uoslei.
Norėdami gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, tyrimo grupės mokslininkai leido garsus ir įvairius kvapus, su kuriais drambliai susiduria gamtoje. Tačiau jie tai darė itin rafinuotais būdais, leidžiančiais atskleisti dramblių žinias ir mąstymo procesą.
Psichikos įgūdžiai
Evoliucinės psichologijos profesorius Dickas Byrne'as tyrinėjo primatų kognityvinius sugebėjimus ir atliko eksperimentus su drambliais minėtame parke Kenijoje. Tirdamas dramblių psichikos įgūdžius, mokslininkas eksperimentus atliko naudodamas skirtingus kvapus.
„Drambliai įrodė turintys galimybių, kurias turi tik primatai, tarp kurių ir žmonės. Mes iš tiesų žinome tiek nedaug apie dramblius, tačiau tie pavieniai informacijos blyksniai yra išties įspūdingi“, – teigia D.Byrne'as.
Vienas iš mokslininkų grupės atradimų yra dramblių sugebėjimas atpažinti daug kitų dramblių iš garso ir šauksmo.
Gyvūnų psichologė Karen McComb atliko garso atkūrimo analizę, kuria siekta sužinoti, kiek vienas dramblys iš garso ir šauksmo gali atpažinti kitų dramblių. Tiriamas šauksmas – tai ilgas gaudesys, žinomas kaip garsas, kurį drambliai skleidžia, norėdami pasakyti: „Aš čia. Kur tu?“
Šį žemo dažnio žinutę kiti drambliai gali išgirsti būdami už kelių kilometrų. Šis šauksmas buvo paleistas kelioms dramblių grupėms. Mokslininkai suskaičiavo, kad drambliai galėjo atskirti mažiausiai 100 kitų dramblių balsus.
Pasak mokslininko Graeme'o Shannono, tokio eksperimento analogas būtų, jei 100 žmonių pastatytume už sienos toli vienas nuo kito ir lieptumei garsiai ką nors šaukti, o vėliau įvardinti kiekvieną eksperimente dalyvavusį žmogų.
Skaitiniai gabumai
Bandymai, atlikti Japonijos zoologijos soduose, suteikė įrodymų, kad drambliai turi ir svarbių skaitinių sugebėjimų. Šie gyvūnai įrodė galintys atpažinti skirtumą tarp dviejų daiktų kiekio, kai šie įdėti į kibirus. Tai testas, kuris taip pat atliekamas su skirtingais primatais, tarp kurių – ir žmonių vaikais.
Pasak profesoriaus D.Byrne'o, šio tyrimo metu drambliai pasirodė daug geriau už visus kitus, dalyvavusius šiame bandyme.
„Dramblių sugebėjimai neturi tokių apribojimų, kuriuos turi beždžionės, primatai ir žmonių vaikai. Didžiajai daliai mūsų atrodytų daug paprasčiau atskirti du nuo vieno, nei penkis nuo šešių. Tačiau drambliams visiškai nėra jokio skirtumo. Jie lygiai taip pat lengvai atskiria penkis nuo šešių, kaip vieną nuo dviejų“, – sakė profesorius.
Skirtingos kalbos
Šiuo metu mokslininkai atlieka naują eksperimentą, kuriuo siekiama ištirti, ar drambliai atskiria skirtingas žmonių kalbas.
Paprastai Amboseli nacionalinio parko ribose judantys drambliai susiduria su trimis skirtingomis kalbomis kalbančiais žmonėmis. Čia gyvena masajų gentis, kalbanti savo kalba. Drambliai taip pat keliauja per žemes, kurias dirba akamba genties žmonės, kalbantys savo kalba. Be to, drambliai girdi anglų kalbą, kuria kalba didžioji dalis į parką atvykstančių turistų.
Mokslininkai tikisi suprasti, ar minėti gyvūnai atskiria šias kalbas vieną nuo kitos pagal tai, kaip drambliai, girdintys skirtingas kalbas, yra nusiteikę: gynybiškai, agresyviai ar įprastai.
Pasak G.Shannono, išgirdę kalbančius masajų genties atstovus, drambliai jaučiasi sunerimę. Mokslininkės teigimu, Amboseli nacionalinio parke gyvenantys drambliai ir masajų gentis vieni į kitus žiūri nepatikliai. Kartais drambliai nužudo šios genties galvijus, labai retai ir žmones. Kai tai nutinka, keršydami jaunieji masajų kariai nuduria dramblį.
Mažiausiai pavojingi drambliams yra anglakalbiai turistai, kurie tiesiog nori su jais nusifotografuoti.
Minėta mokslininkų komanda dar tik pradėjo leisti drambliams skirtingų kalbų įrašus, todėl kol kas per anksti atsakyti į klausimą, ar šie gyvūnai atskiria skirtingas kalbas. Tačiau mokslininkai neabejoja, kad tai labai tikėtina.
