„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vis garsiau prabylama apie naują pasaulinę maisto krizę

Rusijoje pagrindinių maisto produktų kainos jau rugpjūčio mėnesį padidėjo mažiausiai 30 proc., tačiau baiminamasi, kad kainos ir toliau gali augti.
Rytų Afrikai gresia badas.
Maisto gamyba / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Rusijos įstatymuose numatyta galimybė reguliuoti įvairių maisto produktų kainas, jei jos per 30 dienų padidėja trečdaliu. Prekybos ir ekonomikos plėtros ministerijos atstovų teigimu, pavyzdžiui, grikių, kurie itin populiarūs tarp rusų, kainos daugiau nei pusėje Rusijos regionų jau padidėjo nuo 30 iki 84 proc. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kaina ir toliau didės kartu su ryžių, kiaušinių ir pieno kainomis.

Žinoma, kad tokia kainų dinamika labiausiai paveikia skurdžiausiai gyvenančius rusus. Ne vienas iš jų prisipažįsta jau dabar su nerimu laukiantys žiemos ir kaupiantys svarbiausių produktų – miltų, kruopų, cukraus – atsargas.

Valdžia: kainas „išpūtė“ spekuliantai

Tuo tarpu oficialiosios valdžios atstovai kiekvienai progai pasitaikius stengiasi pabrėžti, kad maisto trūkumas Rusijai negresia ir piliečiai neturėtų nerimauti. Štai Maskvos meras Jurijus Lužkovas neseniai pareiškė, kad miestiečiams nereikia sukti galvos ir kaupti atsargų, nes jie tikrai bus aprūpinti grūdais, ryžiais ar grikiais.

Maisto produktų, ypač grūdų kainų kilimas gali paskatinti socialinius neramumus ir net tapti grėsme politiniam šalių stabilumui.Dėl kainų kilimo daugelis rusų neabejotinai kaltina sausrą ir žemės ūkiui itin nedėkingas vasaros oro sąlygas, tačiau politikai savo ruožtu pabrėžia, kad prie kainų augimo prisideda ir kaupiamos atsargos, o tai kai kuriuos pardavėjus skatina dirbtinai sukelti kainas ir taip pasipelnyti. „Žmonės, kurie visą savo gyvenimą nevalgė grikių, staiga puolė į parduotuves pirkiti 10 kg dydžio grikių pakuotes“, – vienam Rusijos dienraščiui sakė Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos vadovas.

Tuo tarpu ekonomistai svarsto, kad abu šie veiksniai turėjo įtakos svarbiausių maisto prekių kainų kilimui. Sausros padaryti nuostoliai, jų skaičiavimu, prie kainų padidėjimo prisidėjo maždaug 60 proc., tuo tarpu masinis produktų pirkimas ir sandėliavimas jas kilstelėjo likusiais 40 proc.

Akivaizdu, kad jei kainos būtų pradėtos reguliuoti, pirmiausia nukentėtų spekuliantai, tačiau Rusijos valdžia kol kas tokio reguliavimo, regis, imtis neketina. Pasak jų, tai suaktyvintų juodąją maisto produktų rinką ir taip pat priverstų kilstelėti jų kainas regionuose, kuriuose dėl objektyvių priežasčių jos dar nėra padidėjusios.

Valdžios atstovai teigia, jog maisto produktų yra pakankamai, kad pasiūla tikrai atitinka paklausą, o anksčiau įvestas grūdų eksporto apribojimas turėtų padėti išlaikyti stabilią padėtį. Tačiau kai kurių regionų atstovai jau užsiminė apie galimybę reikalui esant grūdus ar pieną importuoti iš Kinijos.

Maisto kainų kilimas – grėsmė socialiniam ir politiniam stabilumui

Rusija toli gražu ne vienintelė šalis, kuri šiais metais nukentėjo nuo įvairių gamtos stichijų, todėl susiduria su rimtomis problemomis bei maisto produktų stoka. Potvynių nusiaubtame Pakistane situacija dar kritiškesnė, ten skelbiama humanitarinė katasrofa, nes potvyniai pasiglemžė 1 600 žmonių gyvybes, 16 mln. žmonių paliko be pastogės ir maisto.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija jau ne kartą skelbė, kad grūdų kainos pasaulinėse rinkose šią vasarą padidėjo 50 proc. Didėjančios grūdų kainos ir sumažėjusios kai kurių šalių galimybės juos įpirkti taip pat gana smarkiai padidino ir kitų grūdinių kultūrų paklausą, o tai savo ruožtu kilstelėjo ir jų kainas. JT ekspertai taip pat pažymi, kad prie tokio kainų kilimo prisidėjo ir Rusijos grūdų eksporto apribojimas.

Situacija pasaulinėje maisto rinkoje jau keleri metai yra itin sudėtinga. Ir nors mokslininkai šiais metais dar neprognozuoja tokio dramatiško maisto kainų kilimo, koks pasaulyje užfiksuotas 2007–2008 m., kai maisto kainos šoktelėjo daugiau nei 100 proc., o kai kuriose šalyse dėl to kilo patys tikriausi socialiniai neramumai, džiūgauti jie taip pat nelinkę. Esą problemas reikia spręsti jau dabar, nes delsiant gali būti tiesiog per vėlu. Juk maisto produktų, ypač grūdų kainų kilimas gali paskatinti socialinius neramumus ir net tapti grėsme politiniam šalių stabilumui.

Todėl rugsėjo pabaigoje JT maisto ir žemės ūkio organizacija Romoje surengs viršūnių susitikimą ir ieškos išeičių iš susidariusios padėties. Svarbiausias šio susitikimo tikslas, kaip skelbiama, ne trumpalaikių veiksmų planas, bet ilgalaikė strategija, padėsianti ne tik kovoti su maisto produktų kainų kilimu, bet ir leisianti globaliau pažvelgti į pačią pasaulinio bado problemą, nuo kurios nuolat kenčia daugiau nei 1 mlrd. pasaulio gyventojų.

Parengė Lina Valantiejūtė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs