„Jeigu lygintume su pernai metais – kol kas geriau atrodome. Rezultatai daug geresni ir nuotaikos daug geresnės, o jeigu bendrai – nepasakyčiau, kad šis turnyras kažkuo išsiskiria. Tai tiesiog čempionatas su savo pliusais ir minusais“, – pasakojo nuo 2004 metų su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dirbantis L.Kunigėlis.
Anot jo, jeigu ir yra kokių problemų, tai visos jos greitai išsprendžiamos. „Didžiausia problema čia buvo, kai kilo mintis 24–ioms valandoms uždrausti būgnus. Tai vienintelis toks gal ne šaukštas, o lašas deguto“, – tikino jis.
– Gal gali plačiau papasakoti apie Lietuvos rinktinės gyvenimo sąlygas, maitinimą ir organizaciją?
– Manau, kad niekas neturi priekaištų. Paprastai būna pirmomis dienomis, kai atvažiuoja didelis žmonių skaičius, prireikia vienos ar dviejų dienų, kad organizatoriai prisitaikytų prie tam tikrų niuansų. Girdėjau, kad pirmomis dienomis kitose grupėse maisto buvo per mažai, kažkur vandens neatnešdavo laiku, bet tai smulkmenos. Problemos sprendžiamos greitai, minučių klausimas. Patiems lietuviams nebuvo jokio pagrindo niekuo skųstis. Gyvenimo sąlygos ir maitinimas geras, kaip ir priklauso tokio rango varžyboms.
– Ragavote turkiškos virtuvės?
– Iš principo virtuvė viešbutyje europietiška. Aišku, atsižvelgiant į Turkijos specifiką dėl religinių aspektų nėra kiaulienos. Jeigu kas norėjo paragauti turkiškų delikatesų ar virtuvės galėjo tai padaryti išėjęs į miestą, bet nemanau, kad tai verta daryti. Maisto viešbutyje daug ir jis skanus. Kartais čia pridedami vietiniai saldumynai – labai saldūs ir skanūs. Saldumynus mūsų krepšininkai mielai valgo.
– Šiais metais rinktinė gerokai atjaunėjusi. Kokia atmosfera vyrauja komandoje tavo akimis?
– Šiais metais ji yra labai pozityvi, draugiška ir darbinga. Susirinko jauni žaidėjai, nemažai debiutantų. Šiems – puiki proga įrodyti, kad jie verti žaisti rinktinėje. Tai jie sėkmingai ir daro. Pavadinkime atmosferą itin draugiška.
– Ar tokie naujokai kaip Martynas Andriuškevičius, Martynas Gecevičius ar Martynas Pocius jau apsiprato rinktinėje?
– Taip. Nuo pat pirmos dienos treneris Kęstutis Kemzūra tą dalyką labai gerai apibrėžė. Jis pavadino rinktinę šeima, kurioje gali būti visko – ir gerų dalykų, ir konfliktų. Įtampa, stresas savo daro. Mažiausiai jeigu kalbėsime apie komandą – čia yra 12 vyrų su savo ego, principais. Situacija tokia, kad netgi vietos pykčiams ar „pasikibirkščiavimui“ nėra, nes yra geri rezultatai ir Juozukas (Juozas Petkevičius, ilgametis masažuotojas, rinktinėje einantis techninio vadybininko pareigas, – aut.p.), kuris iš karto „suklijuoja“ viską, kas tik gresia sulūžti arba nutrūkti.
– Iki šiol kažkokių konfliktų nebuvo?
– Nebuvo. Nekalbu apie tai, kad krepšininkai aikštėje rungtynių įtampos ir noro laimėti veikiami gali pasakyti vienas kitam kokį žodį ar nuo suoliuko ką nors riktelėti. Tai normalu ir sveikintina, kad nesėdi abejingi. Už aikštės esame kaip gera, darni šeima. Norėtųsi, kad taip būtų iki galo.
– Ar yra šioje rinktinėje nerašytos taisyklės ar tradicijos, ką turėtų padaryti naujokai?
– Dainuoti ar spurgų nešioti nereikia. Netgi priešingai. Egzistuoja tokia tradicija, kad po treniruotės krepšininkai susirenka į grupelę ir žaidžia žaidimą, kas pataikys nuo vidurio linijos. Ten surenkama tam tikra pinigų suma – laimėtojas pasiima viską. Vienas iš tų naujokų – Martynas Gecevičius – kuris lyg turėtų jausti pagarbą tiems senbuviams, laimėjo septynis kartus iš devynių. Dabar jau niekas nenori su juo žaisti. Juokiamės, kad patys senbuviai „sumetė“ pinigėlių debiutantui.
– Kas yra komandos lyderis už aikštės ribų?
– Tokio vieno ryškaus gal ir neįvardyčiau. Jeigu taip reikėtų kalbėti bendrai – toks yra Robertas Javtokas. Jis yra autoritetas naujokams ir senbuviams. Pernai jis buvo išrinktas kapitonu, o šįmet net nebuvo dvejonių, kas juos taps vėl.
– Ar pats tikėjai, kad užsitikrinsime pirmą vietą grupėje ir laimėsime pirmas keturias rungtynes?
– Lengva būtų dabar pasirodyti gudriam ir pasakyti, kad tikėjau. Jeigu atvirai, tikėjau, kad būsime grupėje antri. Nebuvau įsitikinęs po ko. Mačiau, kaip ši komanda formavosi, augo, kaip Kemzūra su savo padėjėjais kreipė ją teisingu keliu. Negaliu garantuoti, kad bus medaliai, bet gėda už rinktinės žaidimą ir rezultatus tikrai nebus – ši rinktinė gali daug nuveikti.
– Paskutinė dvikova D grupėje su Libanu nieko nelemia. Ar krepšininkai neatsipalaiduos po sunkių ir skambių pergalių?
– Nemanau, kad atsipalaiduos. Kemzūra po rungtynių sakė, kad mes šį tą nuveikėme, bet dar labai nedaug. Nemanau, kad ta rinktinė, žaidžianti akiai malonų krepšinį, turinti dvasią, širdį ir aistrą norėtų susigadinti tą įvaizdį prastomis ir, neduok Dieve, pralaimėtomis rungtynėmis. Po rungtynių su prancūzais drabužinėje Kemzūra sakė, kad tie krepšininkai, kurie žaidė mažiau ar nežaidė, turės galimybę pasirodyti šiandien. Tai bus gera proga ir jiems pajusti kraujo kvapą ir parodyti, ką jie gali. Manau, kad šių žaidėjų dėka mes būsime tokie pat pikti ir aršūs kaip ir iki šiol.
– Kalbėta, kad mūsų rinktinės štabą Stambule papildys ir fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius...
– Taip ir bus. Visi jo laukia Stambule. Ten jis pabus su rinktine tam tikrą laiko dalį, pakoreguos ir papildys treniruočių procesą. Turėsime kelias laisvas dienas iki aštuntfinalio. Reikia, kad per tas dienas komanda neišsimuštų ir ritmo. Galbūt bus padėlioti tie būsimi krūviai, nes vieni žaidėjai labiau nuvargę, kiti mažiau.
– Kokia situacija su traumuotais krepšininkais?
– Esame geroje situacijoje, nes šios rungtynės nieko nelemia. Jie galės pailsėti ir apsigydyti traumas. R.Javtoko problema mažėja su kiekviena diena. Skausmai juntami, bet žinant Roberto valią ir norą žaisti, viskas bus gerai. Gerai, kad jam nereikės žaisti ir vargintis su Libanu. Jam ir toliau atliekamos procedūros ir galima sakyti, kad vidurio puolėją turėsime tuomet, kai jo labiausiai reikės. Kita problema – Simui Jasaičiui stipriai sumuštas raumuo. Treneriai dar nepriėmė sprendimo, bet manau, kad jis šiandien ilsėsis. Aštuntfinalyje jį turėtume vėl turėti rikiuotėje.
