Ir nuogas kūnas – tik menkniekis, mat visi „Burning Man“ įsivaizduoja kaip vietą, kurioje susirenka neaiškūs žmonės ir daro protu neįsivaizduojamus dalykus. Cirkininkas, akrobatas, gėjus.. ir sąrašą galima tęsti iki bjaurių tarti žodžių, kuriuos kartais aplinkiniai tyliai pasako. Jų įsivaizdavimu, visa tai galima rasti festivalyje „Burning Man“. Tačiau niekada apie tai nekalbėjo tie, kurie į „Burning Man“ keliauja kasmet, jau trejetą – ketvertą metų ar dar ilgiau.
Dar prieš išskrisdama, kalbėjau su 2011 m. į „Burning Man“ važiavusiu Povilu (Po). Paklausiau jo, kodėl jis keliavo į Juodosios uolos miestą, kaip jį įsivaizdavo ir kiek jo įsivaizdavimai atitiko realybę. Kokie buvo jo pirmieji įspūdžiai ir ką jis pasakytų pirmąkart ten važiuojančiam žmogui?
| Burning man LT nuotr./Žmonės susirenka čia „sudeginti“ save |
Po aiškino norėjęs pakeliauti, naujų įspūdžių prisirinkti. Būseną iki „Burning Man“ jis palygino su letargo miegu. Jis tikino ieškojęs progos išsibudinti iš to miego, taip pat – vietos, kurioje tai būtų galima padaryti.
Nukeliavęs į „Burning Man“, nepatyrė labai didelio šoko: kadangi buvo žiūrėjęs daug filmų, nuotraukų, numanė, kaip atrodys festivalis. Be to, jis tikėjosi, kad ir „karštis dykumoje bus daug galingesnis nei nuvykus pasirodė“. Vos pasiekęs dykumą, peržengęs besikuriančio miesto vartus, jis pasakė: „tai bent „pasitūsinsim“ – ir tada jau nebesistebėjo niekuo.
Pirmąkart keliaujančiam į „Burning Man“, jis prisakytų atsiverti, būti tikru, netausoti savęs ir „sudegti“. Gimti iš naujo, o tada grįžti namo.
 |
| Burning man LT nuotr./Miestas nukelia jus iš realybės į fantastikos zoną |
Ir taip kalba ne vienas jau pakeliui sutiktas „burneris“. Ta vieta dykumoje, tikina jie, suteikia erdvę keistis, atrasti ir suprasti naujus dalykus žaidžiant, kuriant, veikiant. Taip tikina ir mokslininkai. Visai neseniai socialinio tinklo „Facebook“ srautuose aptikau nuorodą į tyrimą, kuriame kalbama apie „Burning Man“ ir jo poveikį žmogaus psichinei sveikatai.
Tyrimas, skelbtas žurnale „Frontiers in Emotional Science“, parodė, kad individo emocijos, veikiant socialinei ar kultūrinei aplinkai, kinta daug greičiau nei įsivaizduota anksčiau. Mokslininkai tikina, kad dalyvavimas „Burning Man“ gali prilygti psichodelinių medžiagų vartojimui: net ir nieko nevartojęs žmogus atrodys ir jausis taip, lyg būtų visą savaitę į save pumpavęs „atpalaiduojančius“ ar kitokius specialiųjų efektų turinčius preparatus.
Pristatant atliktą tyrimą, pradedama kalbėti apie „Burning Man“ festivalį, kuris „pagrįstas radikalia savęs išraiška bei visapusišku asmens pasirengimu išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.“ Ten keliaujantys žmonės prisijungia prie dovanojimu bei dalijimusi grįstos ekonomikos. Esą ji prisideda prie to, kad socialinė ir kultūrinė festivalio aplinka taptų unikali.
Per ketverius tyrimo metus apklausti daugiau nei 16 tūkst. individų. Apklausų metu pabandyta ištirti jų emocinė būklė. Pasirodė, kad keliaujantys į „Burning Man“ žmonės galėjo išgyventi ekstremaliomis sąlygomis bei patirti ir teigiamas, ir neigiamas emocijas vienu metu. „Burneriai“ buvo daug atviresni kalbėdami apie savo emocinę būklę, bet dažniau pabrėžė teigiamas emocijas.
Bet mokslininkai tvirtina, kad „Burning Man“ tikrai nėra ta vieta, kurioje susirenka visiškai laisvi, atsipalaidavę žmonės, pasirengę būti atviri su bet kuo ir bet kokioje situacijoje, pamiršę savo kompleksus, išankstines nuostatas, įsitikimus. Dalis Juodosios uolos miesto gyventojų jaučia tam tikras ribas: „žmonės, atkeliaujantys į festivalį, tikrai ne visada gali pasijausti laisvi tiek, kiek apie tai pasakoja daugelis festivalyje dalyvaujančių žmonių.“
 |
| Burning man LT nuotr./Žmonės susirenka čia „sudeginti“ save. |
Išklausiusi daug „Burning Man“ istorijų, ne vieną perskaičiusi, apžiūrėjusi šimtus nuotraukų, keliauju ten ir aš. Kol kas vykstame šešiese, du – jau nekart „Burning Man“ patyrę žmonės – dizainerė Ieva Marija Dautartaitė ir „Burning Man“ regioninis atstovas Giedrius Kavaliauskas. Kiti – Indrė, Vytautas bei Ignas – ten lankysis pirmąkart.
Tačiau tai – tik pirmoji komandos dalis, palikusi Lietuvą anksčiausiai – rugpjūčio 10 d. – ir turėjusi planą šiek tiek pakeliauti po JAV. Vėliau per San Franciską į „Burning Man“ atkeliauja ir daugiau lietuvių. Daliai jų šis festivalis jau nebe pirmas, kiti, vadinamieji festivalio „virgins“ (iš angl. kalbos „nekaltieji“), prisijungs stovyklos bei projekto „Lituanica Birds“ statybų savaitei neprabėgus.
Pagrindinis postūmis aplankyti „Burning Man“ – smalsumas. Įdomu, kodėl kai kurie žmonės dėl jo net pusę žemės rutulio kasmet gali apskristi? Kodėl apie jį daugelis nenustoja kalbėti ištisus metus? Be to, daugelyje gyvenimo sąrašų kelionė į „Burning Man“ – vienas privalomų padaryti per gyvenimą dalykų.
Keliaudama kartu su Lietuvos „burneriais“ pasistengsiu papasakoti apie visą mūsų kelionę, aprašyti, kaip „Burning Man“ atrodo mano akimis ir ką veikė lietuviai, gabendami „Lituanicos paukščius“ į Ameriką. Nors pačioje pradžioje sakyta, kad paaiškinti, kas yra „Burning Man“ prilygsta bandymams aklam žmogui apibūdinti spalvas, visgi pabandysiu.
