Daugiau festivalio "Burning man" pasakojimų rasite čia.
Tiesa ta, kad didžiąją metų dalį „Burning man“ festivalio teritorijoje išties tyvuliuoja vanduo. O jei pačiuptume kastuvą ir pasidarbuotume geras kelias dienas, ties dvidešimtuoju duobės metru būtų galima matyti, kaip sunkiasi vanduo. Taigi toji dykuma – buvęs ežeras, kuris dar ir dabar kartais apsitraukia vandeniu. Dėl to vadinamasis „smėlis“ – visai ne smėlis, o dulkės, kurios atvykus į festivalį labai greitai aplimpa visą kūną jau per pirmą buvimo ten pusvalandį. Kai taip nutinka, galima pamiršti saulės kremus. O grįžus į civilizaciją, po trejeto gerų išsimaudymų duše, didelė dalis „įdegio“ tiesiog pranyksta kartu su papilkėjančiu nuo fosilijų dulkių vandeniu.
Šiemet festivalio „Burning Man“ organizatoriams leista parduoti 68 tūkst. bilietų, o tai reiškia – įkurti miestą, kuriame gyvens 68 tūkst. žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, festivalio dalyvių padaugėjo 7 tūkst.
 |
| Giedriaus Kavaliausko nuotr./Juodosios uolos dykuma, kurioje įsitaisęs Juodosios uolos miestas |
Miestas pradedamas kurti nuo pagrindinės degančio žmogaus skulptūros. Nustačius jos vietą, išmatuojami ir visi kiti atstumai, sudėliojama festivalio gatvių struktūra. Paskiriama įvažiavimo į festivalį vieta, Šventyklos, Centrinės stovyklos, kitų pagrindinių objektų bei meninių projektų vietos.
Simboliškai, pradedant miesto statybą, į žemę įkalama auksinė vinis, o tada statoma tvora, kuri yra Pentagono (penkiakampės) formos ir žymi visą festivalio perimetrą. Be to, ji turi ir savo konkrečią funkciją – sulaikyti šiukšles, kurios netyčia ar per aplaidumą nupučiamos vėjo. Vieną vakarą nusprendėme apeiti aplink festivalį juosiančią tvorą: mūsų kelionė truko pora valandų. Ir, reikia prisipažinti, kad net ir su dviračiais, turėdami marias laiko, sąžiningai neapžiūrėjome visų festivalio kampų.
 |
| Kristinos Urbaitytės nuotr./Kelionė palei festivalio teritorijos pakraštį |
Statistiniai duomenys rodo, kad Juodosios uolos miestas šiemet turėjo daugiau nei 30 gatvių, 317 kvartalų. Ir po festivalio jis visas susisuka ir dingsta, nepalikdamas pėdsako. Pagrindiniai objektai yra statomi festivalio organizatorių, o visa kita turi sukurti patys atvykėliai. Jie susiveža savo palapines, pašiūres ir kitus reikalingus stovykloms daiktus.
Įkuriamas ir oro uostas, kuris jau kelis metų yra laikomas oficialiu Nevados valstijos oro uostu. Ties juo dar vienas – antrasis įėjimas į festivalio teritoriją, tačiau jame eilių menka, mat nėra tiek daug lėktuvėliais atkeliaujančių žmonių. Tačiau šie miesto vartai – lygiaverčiai kitiems: ties jais įtaisytas ir gongas, kurį muša pirmąkart į festivalį atkeliaujantys, ten daromi dulkių angelai.
 |
| Sandi Kovach-Long nuotr./Oro uosto stovykla |
Ten kažkada bandė išsilaipinti aktorius Billas Murray, norėjęs patekti į festivalį be bilieto. Jam nepavyko. Ten prieš keletą metų išsilaipino „Facebook“ savininkas Markas Zuckerbergas su žmona. O šiemet vis pasklisdavo gandas, kad kokia Lady Gaga ar kita žvaigždė atkeliavo, tačiau jų sutikti neteko.
Juodosios uolos mieste įkurtos ir sveikatos priežiūros įstaigos. Apie 300 Juodosios uolos miesto medikų – ne šiaip sau savanoriai, o tikri profesionalai, kurie vadinamame „default“ pasaulyje (iš angl. k. – tikrajame) dirba tą patį darbą. Medicinos įstaigos dirbo tarsi karo lauko ligoninės sąlygomis, turėjo rentgeno spindulių aparatą, taip pat žaizdų susiuvimo, ultragarso aparatūrą, įvairiausių vaistų ir septynis greitosios pagalbos automobilius.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./Ligoninė |
Galiausiai pasirodė, kad ligoninėje aptarnauta apie 400 pacientų, o greitosios pagalbos paslaugų prireikė 1500 pacientų.
Dažniausiai „burneriai“ skundėsi dehidratacija: pučiant vėjui ir kepinant kaitriai saulei, atrodo, kad nėra taip karšta. Ir nors geras pusdienis be vandens praeina kuo puikiausiai, vėliau karštis trenkia galvon taip, kad gali privesti ir iki panikos priepuolių. Tada jau į pagalbą atkeliauja raminantys vaistai, keliskart didesni vandens su elektrolitais kiekiai. Tiems, kam tai nepadėjo, reikėjo keliauti į medicinos punktą. Tiesa, jame lankėsi ir žmonės, kurie viršijo savo galimybių ribas vartodami alkoholį, narkotikus ar mėgaudamiesi kitais žalingais įpročiais. Pasirodo, kad lašelinės išvalo ne tik organizmą, bet ir atima norą vartoti „žalingus sveikatai“ preparatus.
Geras pusdienis be vandens praeina kuo puikiausiai, vėliau karštis trenkia galvon taip, kad gali privesti ir iki panikos priepuolių.
Medicinos įstaigų darbuotojai taip pat patikino, jog buvo atvejų, kai žmonės patyrė širdies smūgius, taip pat gydytos ir plėštinės žaizdos, lūžo kaulai, daug atėjusiųjų skundėsi turintys „playa pėdas“: dulkėms išsausinus pėdų odą, ji pradeda skilinėti, o nuo to apsisaugoti galima tik naudojant daug drėkinamojo kremo, nevaikščiojant basam arba be kojinių.
Buvo ir pareigūnų, prižiūrinčių tvarką mieste. Tiesą sakant, jie buvo dviejų rūšių. Vieni – gerieji festivalio reindžeriai, kurie nuolat perspėdavo įsisiautėjusius festivalio reiverius, o kiti – tikrieji JAV pareigūnai, kuriais gąsdino visi festivalio senoliai. Sakė, kad šiemet jie elgiasi kiek per griežtai, bandydami sutvardyti nežabotas „burnerių“ linksmybes.
 |
| Kristinos Urbaitytės nuotr./Vaizdas nuo The Life Cube į Kontrolinį bokštą |
Mieste įkurta ir elektrą gaminanti saulės energijos stotis, kupina saulės baterijų, ilgainiui „apsinešusių“ dulkėmis. Mieste įkurtos ir kitos dykumos ir festivalio linksmybėms reikalingos įstaigos, tokios kaip Gigantiškų meninių „burnerių“ automobilių departamentas (DPV Department of Mutant Vehicles), registruojantis didžiuosius papuoštus automobilius ar sunkvežimius, taip pat – Juodosios uolos miesto paštas, kuriame buvo galima išsiųsti atvirukus ar laiškus kitame miesto gale gyvenantiems draugams.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr/INors Degančio žmogaus skulptūra yra pats festivalio centras, čia visi burneriai susirenka tik vieną kartą – kai skulptūra deginama |
Neįtikėtina, tačiau savaitę normaliai egzistavęs šis miestas Šventyklos sudeginimo diena – sekmadienį – pradeda tuštėti ir galiausiai, atsikėlęs pirmadienį ryte, po paskutinės linksmybių nakties pasilieki mieste tik su tais, kurie Juodosios uolos mieste dirba ar savanoriauja.
Savanoriai ne tik vėl paverčia miestą dykuma, bet ir linksminasi degindami likusias festivalio infrastruktūros liekanas – barus, statinius, medieną, visa kita, kas dega. Išrenkamos visos šiukšlės, net ir pačios mažiausios. Kaip teko girdėti, tada gamta jau pradeda rodyti savo nagus, mat sumažėjus žmonių skaičiui, išnykus pastatams, ji vėl tampa laukine. Juodosios uolos miestas vėl tampa Juodosios uolos dykuma.
