15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dviratininkų ateitis – ir nauji projektai, ir eismo kultūros pokyčiai

Per pastaruosius kelerius metus vystant dviračių infrastruktūra Lietuvoje jau padarytas ryškus žingsnis į priekį. Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis naujuoju Europos Sąjungos (ES) fondų paramos laikotarpiu, t.y. 2013-2020 metais, kalbėjomės su Susisiekimo ministerijos vyriausiąja patarėja Lina Domarkiene.
Dviratininkų parado akimirka
Dviratininkų parado akimirka / Aliaus Koroliovo nuotr.

Ar naujuoju ES fondų paramos laikotarpiu Lietuvoje toliau bus vystomi pradėti darbai, ar galima tikėtis radikaliai naujų krypčių bei projektų?

Planuodami naujojo 2014-2020 metų ES finansinės paramos laikotarpio priemones numatėme galimybes ir toliau finansuoti dviračių infrastruktūros projektus. Manome, kad pirmenybė turėtų būti skiriamas tokiems projektams, kurie yra integruoti į savivaldybės dviračių trasų tinklą mieste. Be to, patys projektai turėtų atitikti naujus pažangesnius reikalavimus.

Kokie tai reikalavimai?
 
Analizuodami Nyderlandų miestų patirtį supratome, kad dviračių infrastruktūros plėtroje vienas svarbiausių klausimų yra teisingas dviračių maršrutų planavimas, pirmiausiai įvertinant gyventojų poreikį keliauti dviračiu ir pasiekti norimus traukos centrus. Įvertinus teisinės bazės nepakankamą reglamentavimą, Susisiekimo ministerijos iniciatyva baigiami parengti reikalingi teisės aktai,  turėsiantys aiškiau reglamentuoti, kaip turėtų būti planuojami dviračių takai nacionaliniu, regiono bei miesto lygiu.

Dviračių takai Olandijoje platesni nei pėsčiųjų
Dviračių takai Olandijoje platesni nei pėsčiųjų

Jau parengtas Dviračių transporto infrastruktūros plėtros specialiųjų planų rengimo taisyklių projektas. Taip pat jau įsigaliojo ir kitas teisės aktas, skirtas dviračių takų projektavimo procesui – tai Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos, kurios labai reikalingos savivaldybėms, norinčioms įrengti savo teritorijose geros kokybės dviračių infrastruktūrą. Šiuose procesuose aktyviai bendradarbiaujame ne tik su Aplinkos ministerija, bet ir pačiais dviratininkais. Taip pat numatėme galimybes finansuoti savivaldybių Darnaus judrumo planų rengimą – tai ypač aktualu didesniems miestams, nes turėtų paskatinti juos  į susisiekimo planavimą žiūrėti atsakingiau ir kompleksiškiau, įvertinti realų gyventojų poreikį keisti įpročius, tarkime, važiuoti automobiliais – į įprotį naudotis dviračių ar viešuoju transportu, statyti automobilius nutolusiuose nuo miesto centrų teritorijose.

Kokius uždavinius įvardintumėte kaip prioritetinius per ateinančius 5-6 metus?

Visos šalies mastu reikėtų parengti dviračių infrastruktūros plėtros schemą, kuria remiantis galėtų būti nuosekliai plėtojami turistiniai, pažintiniai maršrutai, tikslingai investuojama į nuoseklią takų plėtrą. Juk turime nuostabius nacionalinius parkus, įvairius kultūros objektus, kuriuos verta pamatyti kiekvienam, tad reikėtų sukurti sąlygas šiuos objektus pasiekti dviračiais.

Kitas svarbus uždavinys – palaipsniui keisti mūsų eismo kultūrą – kalbu ir apie automobilių vairuotojus, ir apie dviratininkus. Dviračiai populiarėja, o saugios infrastruktūros ir kultūros stinga, todėl gali daugėti nelaimingų atsitikimų. O tokių įvykių dalyviais gali būti tokia pažeidžiama grupė, kaip dviratininkai.

Savivaldybių politikai turi labai atsakingai spręsti klausimus kaip užtikrinti darnią miestų ir miestelių plėtrą, kad palaipsniui pereitumėme prie ekologiškesnio transporto ir sveikesnės gyvensenos. Taip pat norėtųsi auginti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą ir toleranciją kitai nuomonei diskutuojant ir ieškant sprendimų įvairiais klausimais, o ypač kalbant apie ateities sprendimus, kurie tarnaus jaunajai kartai.

Kaip jūs vertinate viešuosius dviračius – kiek tokių sistemų diegimas skatina gerinti dviračių infrastruktūrą, ar yra kokių nors su tuo susijusių planų?

Viešųjų dviračių tema atrodo perspektyvi ir pažangi. Tik tam, kad tokius projektus vystytume, reikėtų atsakingai pažiūrėti  į paklausą, įvertinti galimas pasekmes, labiau susipažinti su gerąja užsienio miestų patirtimi, telktis įvairias institucijas ir įmones, kurios iš dalies prisiimtų atsakomybę už kaimynystę ar galimai bendrus sprendimus. Deja, kol kas tenka ir vėl paminėti nepakankamą sąmoningumą ir pagarbą kito indėliui bei pastangoms. Belieka viltis, kad situacija ir šioje vietoje ilgainiui gerės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais