Sutemus važiuoti nesaugu
„Šaltuoju metų laiku mėgėjams geriau visai nevažinėti: nesaugu ir brangu, nes geri šilti drabužiai daug kainuoja“, – pokalbį kategoriškai pradeda treneris. Tačiau atkakliausiems dviračių etuziastams pataria ypatingai pasirūpinti savo saugumu.
„Rudenį, žiemą greitai temsta. Tamsoje labai pavojinga važiuoti, ypač kai mūsų vairuotojai tokie nekultūringi, bet jei jau važiuojate – būtinai įsijunkite priekinį ir užpakalinį žibintą, ir šviesą atspindinti liemenė nepamaišys. Liemenę dėvintis dviratininkas kur kas geriau matyti automobilio vairuotojui“, – sako V.Juchnevičius. Anot jo, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, už nedegančius dviračio žibintus gresia didžiulės baudos. Žinoma, ant dviračio turi būti ir visi reikalingi atšvaitai. Dėl papildomo saugumo, apniukusiomis rudens dienomis žibintus galima įsijungti ir dieną, nors tai nėra privaloma.
Nors tai ir nusižengia Kelių eismo taisyklėms, sutemus treneris pataria važiuoti šaligatviu. „Aš treniruoju 13-14 metų vaikus. Po vakarinės treniruotės dviračiais jie turi grįžti namo. Kategoriškai draudžiu jiems važiuoti gatve, tik šaligatviais. Negalima, bet ką darysi“, – pasakoja treneris.
Šalmas – ir suaugusiems
Tvarkingas dviračio vairuotojas turėtų mūvėti šalmą. Nors taisyklės numato, kad jie privalomi tik nepilnamečiams, treneris rekomenduoja šalmus įsigyti visiems dviračių vairuotojams. Dviratininkams mėgėjams skirtų šalmų kainos parduotuvėje prasideda nuo 150 litų. Tačiau investuoti į saugumą verta, juolab, kad jis greičiausiai tarnaus ne vienerius metus. Nors gamintojas šalmo instrukcijoje dažniausiai rašo, kad šalmą būtina keisti kaskart, kai jis patiria smūgį, treneris nuosaikesnis. „Tikri profesionalai šalmus keičia kaskart, vos tik šalmas šiek tiek apsibraižo. Jei šalmas po smūgio skilo, keisti jį būtina, tačiau jei tik šiek tiek apsibraižė ir jokių išorinių pažeidimų nematyti, manau, dar galima tokiu važinėti“, – pataria V.Juchnevičius,
Šalčiams reikia ruoštis
Dėl važinėjimo žiemą V.Juchnevičius nusiteikęs skeptiškai: „Žiemą gali važuoti nebent profesionalas, buvęs sportininkas, kuris labai gerai jaučia po savimi dviratį“. Tačiau atkakliausiems pataria susitaikyti su tuo, kad tai pareikalaus didesnių investicijų. „Šilta dviratininko apranga kainuoja panašiai kaip ir slidininko drabužiai. Važiuojant dviračiu perpučiami keliai, apatinė kūno dalis, kvėpavimo takai – gali pasigauti krūvą ligų“, – aiškina specialistas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ilgasis savaitgalis |
Važinėjantiems minusinėje temperatūroje jis pataria įsigyti šiltą, kaktą dengiančią kepurę, ant viršaus mautis šalmą. Veido odą tepti apsauginiu kremu. Ypatingai saugoti rankas ir kojas bei sąnarius ir gerklę. Pasak jo, dabar visą tinkamą aprangą galima rasti parduotuvėse: neperpučiamas kelnes, apatinius drabužius. Tiesa, tai nepigu.
Jei dviratis tvarkingas ir važinėsite mieste, jo nuomone, žieminių padangų mauti nebūtina. Esą dabar gaminamos dviračių padangos taip lengvai neslysta. Kas kita, jei ketinate užsiiminėti žiemos krosu.
Kadangi žiemą šalikelės dažnai būna užverčiamos sniegu, važiuojamoji keli dalis ženkliai susiaurėja, V.Juchnevičius pataria netrukdyti automobilių vairuotojams ir važiuoti šaligatviu – taip saugiau.
Kenčia ir dviratis
Važinėjantiems tokiu nepastoviu klimatu, V.Juchnevičius pataria prie dviračio pritvirtinti sparnus – jie apsaugos nugarą ir priekinę dalį nuo nuolatinio taškymo važiuojant per purvą ir balas. Purvą sulaikantys sparnai – apsauga ir dviračiui, kuris, pasak trenerio, blogomis sąlygomis ypač kenčia. „Žiemą labai kenkia druskos – kenčia grandinė, guoliai, žvaigždutės. Druska viską ėda taip pat, kaip ir automobilyje. O nuo to niekaip neapsisaugosi“, – aiškina specialistas.
Nors žiemą važinėti įmanoma, savo auklėtinių treneris esant didesniam nei 5 laipsnių šalčiui treniruotis į lauką nebeleidžia. Važiuoti esant dideliam šalčiui jis nepataria ir entuziastams.
Saugumo priemonės pasaulyje
Vokietijoje visi daugiau nei 11 kilogramų sveriantys dviračiai privalo turėti elektros generatoriaus, maitinamus šviestuvus. Lengvesni “sportiniai” dviračiai taip pat turi būti su žibintais, tačiau jie gali būti su akumuliatoriais/elementais.
Daugelis šalių leidžia naudoti mirksinčius galinius žibintus, tačiau Vokietijoje jie draudžiami. Todėl pirkdami Vokietijoje gamintus ar jiems skirtus žibintus turėkite omenyje, kad jie neturės šios fukcijos.
Kodėl šalmas svarbu? Amerikos greitosios pagalbos koledžo (ACEP) duomenimis, beveik trys ketvirtadaliai dviratininkų miršta dėl galvos traumų. Skirtingais duomenimis mūvint šalmą galima išvengti nuo 45 iki 88 proc. galvos smegenų traumų ir 85 proc. galvos sužalojimų.
Privalomo šalmų mūvėjimo kritikų argumentai: sumažėtų dviračiais važinėjančių žmonių, su šalmų žmogus būna ne toks atsargus, reikia kelti bendrą eismo saugumą, kad neįvyktų avarijų, o ne versti dėvėti apsaugos priemones, kad apsaugotų joms įvykus.
Europos Sąjungos valstybėse šalmų naudojimo reguliavimas skiriasi:
Maltoje jie privalomi nuo 2004 metų, Ispanijoje šalmai dviratininkams privalomi užmiestyje, nebent jie važiuoja į kalną arba labai karšta. Lietuvoje šalmai privalomi nepilnamečiams.
Pirma šalis nustačiusi privalomą dviratininko šalmų dėvėjimą – Australija (1989 metai), Meksiko mieste, skirtingai nuo likusios šalies, šalmai privalomi nuo 2010 metų.
Lietuvoje privalomas šalmo mūvėjimas galėjo įsigalioti nuo 2008 metų liepos, tačiau kilus dalies dviratininkų pasipiktinimui Kelių eismo taisyklėse suaugusiems dviratininkams liko tik rekomendacija, o privalomas dėvėjimas – aštuoniolikos neturintiems dviratininkams.
