Siūlau išmėginti savo jėgas ir pasivažinėti dviračiu po Anykščių rajono šiaurinę pusę. Didžiąją dalį šios vietovės užima Romuldavos miškai, kuriuos sudaro Pavarės, Duobulės, Smalinos, Magylų miškai.
Kelionę pradėsime nuo Anykščių Šv. Mato bažnyčios. Nuo Anykščių iki Niūronių veda puikus dviračių takas. Nepasiekę Niūronių kaimo sukame link Pavarių girininkijos ir po 15 minučių mes jau ilsimės ant Pavarių akmens. Už kelių žingsnių apkabiname ir senąją Pavarių liepą. Vėliau miname link Variaus upelio. Jame vanduo vėsus ir gaivus, todėl nepraleiskite progos pamirkyti kojų ir pamaitinti uodų.
 |
| Pavarių liepa |
Toliau miname per Pavarių ir Duobulės miškus link Juodbalos karjero. Pusiaukelėje nepraleidžiame stabtelėti prie sugriuvusio tilto per Variaus upelį. Seniau jis jungė pagrindinį kelią Anykščiai – Lašiniai. Pasidairę po griuvėsius lekiame toliau ir už pusvalandžio jau maudomės Juodbalos karjere – „Lašinių kopose“. Čia karštą diena atsigaivinti tikrai malonu, ypač po dviračių mynimo smėlėtais takeliais.
 |
| Betos Gailiūnaitės nuotr. /Didžiausia Šventosios rėva |
Vėliau visai neilgai pavažiavę, vidury miško stojame atsikvėpti prie 1863 m. sukilėlių paminklo vietos. Miško laukymėje kertame upelį – Taurožę, labai pamėgtą bebrų buveinę. Ilgai keliavę mišku pasiekiame labai kuklų, bet savo praeitimi gerai žinomą kaimelį – Inkūnus. Nors čia liko vos pora sodybų, žmonės šią vietą lanko dažnai. Maži kapeliai kaimo viduryje, netoliese – tyli kaimo bažnytėlė, laukianti artimiausių kaimo gyventojų, kada vėl galės juos sukviesti į mišias. Truputį pasivaikščioję varomės dviračius link Inkūnų šaltinio. Čia atsigaiviname ir sugalvoję norus paaukojame centus.
 |
| Betos Gailiūnaitės nuotr. /Inkūnų bažnyčia |
Inkūnų kaimelis yra kairiajame Šventosios upės krante. Per upę dabar siūbuoja naujas, prieš kelis metus pastatytas, žmonių vadinamas „Beždžionių“ tiltas. Tačiau paklaustas senesnis šio kaimo gyventojas papasakotų, kad pradžioje tiltas buvo kuklesnis, o dar seniau gyventojai iš kitų kaimų per upę į Inkūnų bažnyčią persikeldavo tik valtelėmis.
 |
| Betos Gailiūnaitės nuotr. /„Beždžionių tiltas“ Inkūnuose |
Dabar prie „Beždžionių“ tilto įrengtos poilsiavietės ir maudykla. Nuo tilto apaugusiu miško keliuku važiuojame link akmeningiausios Šventosios vietos, vietinių vadinamos – „Lašinka“. Laipiojame po didžiulius akmenis esančius upėje, maudomės, deginamės ant smėlio. Čia puiki vieta papietauti ir pailsėti.
Toliau judame link Lašinių kaimo. Baigiasi miško takelis ir mes jau ant pagrindinio kelio, kuriuo važiuojame iki Andrioniškio kaimo. Kaime apžiūrime bažnyčią. Pervažiavę Andrioniškio tiltą randame dar vieną maudyklą, kurioje taip pat paplaukiojame. Pasimaudę paliekame Andrioniškį ir skuodžiame link namų. Pusiaukelėje mūsų laukia dar viena stotelė – Niūronių kaimas, garsus vieninteliu Lietuvoje Arklio muziejumi.
 |
| Betos Gailiūnaitės nuotr. /Andrioniškio bažnyčia |
Čia pavalgome cepelinų, aplankome etnografines sodybas. Išvažiavę iš kaimo mus pasitinka rodyklė, kviečianti į garsaus mūsų krašto rašytojo, Jono Biliūno, gimtinę. Ir čia jau paskutinė mūsų maršruto stotelė. Toliau dviračių taku važiuojame link Anykščių, kur baigsime savo kelionę.
Pagrindinės problemos su kuriomis galite susidurti keliaudami: kai kurie keliukai buvo labai smėlėti, todėl buvo sunku pravažiuoti.
Patarimai kitiems dviratininkams, susiruošusiems važiuoti šiuo maršrutu:
1. Reikėtų pasiimti sutvarkytus dviračius,
2. Kompasą
3. Gerą nuotaiką,
4. Daug sumuštinių.
Maršruto istoriniai paminklai: Sukilėlių karinės stovyklos vieta, paminklas 1863m. vykusiam sukilimui, Inkūnų bažnyčia, Andrioniškio bažnyčia.
Maršruto gamtiniai paminklai ir objektai: Pavarių akmuo, Pavarių liepa, Variaus upelis, Inkūnų šaltinis, rėva Šventosios upėje.
Pagrindiniai lankytini objektai: Inkūnų bažnyčia, „Beždžionių tiltas“, Andrioniškio bažnyčia, Arklio muziejus, Jono Biliūno tėviškė.
Maršruto ilgis apie 40 km, iš jų 15 km asfaltu.
Maršruto trukmė su poilsio ir pramogų pertraukėlėmis apie 7 valandos.
Maršrutas skirtas ne tik patyrusiems dviratininkams, bet ir šeimoms norinčioms dieną praleisti nuostabioje gamtoje ir aplankyti daug įdomių objektų. Didžioji maršruto dalis yra miško keliukais, kur greičiausiai nesutiksite automobilių. Dalį kelio sudaro dviračių takas. Tik nedidelė dalis kelio yra asfaltuotu keliu, kur eismas intensyvesnis. Todėl mano manymu šis maršrutas yra saugus. Tačiau nepamirškite atšvaitų ir šviesą atspindinčių lėmenių, jei kartais žygis užsitestų iki sutemų.
