Imeretija
 |
| badagonitour.com nuotr./Imeretija |
Imeretija – vakarinės Gruzijos pusės regionas, nesusiekiantis su Juodąja jūra. Provincija išsidėsčiusi Rionio upės aukštupyje ir vidurupyje. Šio regiono sostinė – Kutaisis – antras pagal dydį Gruzijos miestas. Be kita ko, 2013 m. Gruzijos parlamentas bus perkeltas iš Tbilisio i Kutaisį. Taip siekiama vystyti regionus ir decentralizuoti šalį.
Garsi ši žemė aukso kasyba, šeimos santykiais bei aukšta dvasine kultūra, manoma, įskiepyta šio krašto žmonėms Kolchidės karalystės laikais.
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Kutaisis |
Imeretiečiai – garsūs gruziniško folkloro puoselėtojai ir tradicijų saugotojai. Čia vyksta įvairūs festivaliai ir šventų dienų minėjimai. Imeretijos kaimai išsiskiria savo spalvingumu ir linksmybėmis. Įdomu čia pakliūti į vietos vestuves ar net laiduotuves, nes čia, Imeretijoje, vis dar atliekama daug senovinių ritualų, kurie padeda susipažinti su kraštu ir žmonių mąstymu. Vietos virtuvėje paplitę sūrio patiekalai ir lazdyno riešutų padažais pagardinti mėsos troškiniai. Daugelis žmonių vis dar gamina valgį moliniuose puoduose, dedama daugybė prieskoninių žolelių, svogūnų, česnakų.
Jei užsukote į Imeretį, būtina apsilankyti Kutaisio apylinkėse esančiame Gelatyje. Tai senovinis cerkvių ir vienuolynų kompleksas, kuriame palaidotas vienas žymiausių Gruzijos valdovų – karalius Davidas Statytojas. Taip pat šiose žemėse yra naujai suremontuotas Sataplijos archeologinis muziejus atvirame ore, kuriame rasti dinozaurų pėdsakai, įminti uolienose.
Samcchė Džavachetija
 |
| badagonitour.com nuotr./Samcchė Džavachetija |
Samcchė Džavachetija – tai pietų Gruzijos regionas, buvusi Meschetija. Jos sostinė – Achalcikė. Regionas garsus tuo, jog per jį eina naftotiekis Baku-Tbilisis-Ceyhanas ir Pietų Kaukazo dujotiekis, trykšta mineralinis vanduo „Boržomis“, o žiemą kyla slidinėjimo keltuvai.
Be to, 54% regiono gyventojų yra armėnai, daugiausia gyvenantys Achalkalakio ir Ninocmindos rajonuose. Greta jų gyvena graikai, osetinai ir gruzinai. Armėnai jaučiasi Gruzijos vyriausybės diskriminuojami ir atstumiami. Todėl šiame regione vis kyla neramumų – yra buvę demonstracijų, policijos žiaurumų malšinant neramumus, reikalaujama vietinės autonomijos, kokia yra Adžarijoje. Daugelis armėnų mano, kad juos laiko antrarūšiais Gruzijos piliečiais.
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Boržomis |
Šis regionas garsus tuo, jog pasienyje su Turkija gyveno Meschetijos turkai (meschetinai). Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Meschetija (dabar – Samcchė). 1944 m. lapkričio 15-25 d. meschetinai buvo deportuoti į Kazachiją, Kirgiziją ir Uzbekiją. Manoma, kad iš 100.000 gyvuliniuose vagonuose išvežtų žmonių – apie 10 000 žuvo.
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Vardzia |
Tačiau be tragiškos praeities ši žemė dar garsi ir savo kraštovaizdžiais: Vardzija – uolų miestas, pastatytas XII a., Boržomio nacionaliniu parku – jame trykšta mineraliniai šaltiniai ir sveikasis „Boržomio“ vanduo, Bakuriani kurortu – jame žiemą veikia slidinėjimo trasos, Abasturmani senovinėmis pirtimis – juose veikia renovuotos sanatorijos, kuriose galima gydyti plaučių ligas ar semtis naujų jėgų.
Žemoji Kartlija
 |
| badagonitour.com nuotr./Žemoji Kartlija |
Žemoji Kartlija – istorinis Gruzijos regionas ir istorinės valstybės dalis, esanti rytinėje Gruzijos pusėje. Kartlija kaip karalystė ir regionas susiformavo III a. pr. m. e., kuomet šiose teritorijose susiformavo gruzinų valstybė Iberija, jau tada turėjusi kitą pavadinimą Kartlija. Ji egzistavo greta Kolchidės karalystės Vakarų Gruzijoje. IV a. joje buvo paskelbta krikščionybė, čia formavosi gruzinų tautos branduolys.
Regione galime pasivaikščioti po Algečio nacionalinį parką, Gardabanio rezervatą, aplankyti senovinio Dmanisio gynybinio miesto liekanas, kurios itin įdomios archeologiškai. Manoma, jog žmonių protėvių čia gyventa dar prieš 1,7 mln. metų, o juk anksčiau manyta, jog pirmieji žmonės, kilę iš Afrikos, persikėlė į Euraziją prieš 1 mln. metų.
 |
| voiceofgeorgia.org nuotr./Dmanisi, Kvemo Kartili |
Tačiau VII a. Kartlija nusilpo. Jos pietinėje dalyje įsitvitino arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. Po seldžiukų viešpatavimo atgijusi Gruzijos valstybė 1122 m. iš musulmonų atkariavo Tbilisį, kuris tapo suvienytos Gruzijos sostine. Nuo tada Kartlija Gruzijos istorijoje vaidino centrinį vaidmenį. Tačiau tada į regioną iš šiaurės ėmė keltis osetinai, kuriuos kvietė Gruzijos karaliai, kad didintų armiją. Taip Kartlijos šiaurinėse dalyse formavosi Pietų Osetijos regionas.
Centrinė Kartlija
 |
| badagonitours.com nuotr./9521-250px-ShidaKartliLocationinGeorgia.svg (250x133) |
Centrinė Kartlija (Šida Kartli) – regionas šiaurinėje Gruzijos dalyje. Būtent šiaurinę šio regiono dalį sudaro teritorija (viso 1393 kv. km – Džavos rajonas, dalis Karelio ir Gorio rajonų), kurioje yra 1992-aisiais okupuota Gruzijos dalis – Pietų Osetija. Savo nepriklausomybę ši separatistinė respublika paskelbė 2008-ųjų vasarą, po Gruzijos – Rusijos karinio konflikto jos teritorijoje.
Centrinės Kartlijos sostine vadinamas nedidukas miestas Goris, labiausiai išgarsėjęs tuo, jog yra Stalino gimtinė. Tačiau be diktatoriaus muziejaus, mieste apstu senovinių cerkvių ir vienuolynų, gynybinė tvirtovė ir konservuotų vaisių bei daržovių fabrikas, gaminantis itin skanias uogienes ir džemus (mandarinų, graikinių riešutų, moliūgų), bei konservuotas vietines daržoves.
Visai netoli Gorio yra išsidėsčiusi gražuolė Upliscichė – tai senovinio uolų miesto liekanos. Kalno šlaite esantis atviras uolų miesto muziejus pakeri savo autentiškumu ir išlikusia savita jėga. Žmonės šioje vietovėje gyvenę 1-ajame a. iki mūsų eros.
Centrinė Kartlija lankytojus vilioja leistis į piligrimines, archeologines, kultūrines ir edukacines keliones po regioną. Čia apstu specialiai nužymėtų takų keliaujantiems pėščiomis.
Mccheta Mtianetija
 |
| badagonitour.com nuotr./Mccheta Mtianetija |
Mccheta Mtianetija – administracinis regionas rytų Gruzijoje, kurį sudaro sostinė Mccheta ir ją supantys kalnų rajonai. Šiaurėje ribojasi su Rusija. Šis regionas – tai viena vaizdingiausių ir kontrastiškiausių vietovių visoje šalyje. Čia apstu baltų viršukalnių, vešlių slėnių, krioklių ir kalnų upelių, ežerų ir uolų kalnuose. Per visą šį regioną driekiasi istorinis karinis kelias, sujungiantis Gruziją su Šiaurės Kaukazu. Šiandien – tai vienas įspūdingiausių Gruzijos gamtovaizdžių.
Pats Mcchetos miestelis – tai pirmoji Gruzijos civilizacijos sostinė, žmonių čia gyventa dar ankstyvajame Bronzos amžiuje. Nuo čia stūksančio kalno, dviejų skirtingų spalvų upių santakoje, anot padavimų, Šventoji Nino pakrikštijo visą Gruziją rankose laikydama savo plaukais perrištas vynuogienojo šakeles, kurios ir tapo kiek sulenkto gruziniškojo kryželio prototipu.
Šiandienos Mcchetoje, kuri yra vos už 15 minučių kelio nuo sostinės Tbilisio, gyvena apie 10.000 žmonių. Ši vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. O neseniai valstybė visiškai renovavo miesto centrą, todėl dabar čia galima pasivaikščioti neva autentiškomis viduramžių gatvelėmis, įsigyti vietos žmonių rankdarbių ir suvenyrų, aplankyti Sveticchoveli katedrą, pastatytą 337 –aisiais m. Po to, kai tais pačiais metais Gruzija priėmė krikščionybę.
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Kazbegio kalnai |
Be to, Mcchetos Mtianetijos regione yra garsusis Kazbegio kalnas ir šalia jo esanti Gergeti bažnytėlė – tai vaizdingas, ir savitą dvasią turintis kraštas, patrauklus ne tik piligriminėms kelionėms, bet ir alpinistams. Netoliese veikia Gudauri slidinėjimo trasos, pritraukiančios kasmet vis daugiau slidžių ir snieglenčių mylėtojų. Viena įdomesnių krašto įžimybių – Šatili kaimas. Jis stūkso ant kalno šlaitų, pastatytas iš akmeninių, vienas prie kito prisiglaudusių bokštų, panašių į gynybinę tvirtovę su terasomis.
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Gudaurio slidinėjimo kurortas |
Kachetija
 |
| Kachetija |
Kachetija – tai rytų Gruzijos regionas, garsėjantis vynu, vaizdingomis panoramomis, tradicijomis, cerkvių ir vienuolynų gausa. Iš šiaurės ir rytų ją gaubia pagrindinis Kaukazo kalnagūbris, iš vakarų – kiek mažesni Kachetijos kalnai, iš pietvakarių – Gombori kalnai. Šioje kalnų užuovėjoje plyti derlingas Alazani upės slėnis, kuriame ir yra surenkamos pagrindinės vynuogės gruziniškam vynui gaminti. Tačiau ne tik vynuogėmis derlinga Kachetijos žemė, čia auga ir persikai, nektarinai, arbūzai, kalnai apaugę riešutmedžių giraitėmis. Kachetijos sostinė – Telavis.
Kachetinai garsūs savo ūmiu būdu, garsiakalbe bei stačiokiškumu. Jų humoro jausmas, sakoma, panašus į britų juodąjį humorą. Čia darbui auginama daug asilų, todėl jis ir yra tapęs šio krašto simboliu. Be to, tik čia daromi skaniausi šalyje chinkaliai – dideliu koldūnus primenantys virtiniai su mėsa, sūriu ar grybais.
Į šiaurę, jau už pagrindinio Kaukazo kalnagūbrio, plyti Tushetija, vieta, garsėjanti savo sūriais bei avių bandomis. Vienas įspūdingiausių šiame regione Gruzijos-Azerbaidžano pasienyje plytintis David Garedži vienuolynų kompleksas. Skaičiuojama, kad jame yra apie 19 vienuolynų.
 |
| thedailycap.com nuotr./Sighnagi thedailycap.com |
Šiandien Kachetija dar garsi ir savo neoficialia sostine – Signagiu. Tai nedidelis miestelis ant kalno viršūnės regiono pietuose. Neseniai jis suremontuotas ir paskelbtas Meilės miestu, stengiamasi, kad jis taptų turistiniu traukos centru. Todėl susituokti čia galima be jokių problemų ir bet kada. Santuokų rūmai veikia visą parą be išeiginių dienų. Iš miesto be kita ko, atsiveria nuostabi panorama į visą Alazani slėnį. 18 amžiuje Kachetijos karalius Ereklijus II saugodamasis nuo lezginų antpuolių visą miestuką apjuosė tvirtovės siena su 23-mis bokštais. Siena išlikusi iki mūsų dienų, joje galima grožėtis saulės nutviekstais slėniais bei ragauti čia gaminamo vyno.
Be to, Kachetijos regione verta aplankyti Lagodechi nacionalinį parką, Bodbe moterų vienuolyną, Vašlovani nacionalinį parkas, Cinandalio kaimą bei Pankisio slėnį.
Vyno kelias
Kaip tik į pastarąjį regioną pirmiausiai mes ir išsiruošėm. Kelionės tikslas – Signagis. Ar pavyko išvysti stebuklingąją panoramą nuo kalno? Kokį šį turistinį vyno miestelį mes išvydome žiemą ir kokios gruzinų vyno paslaptys slepiasi Kachetijoje, sužinosite kitose dalyse.
(Laukite tęsinio...)
