Pasirinko prarasti pinigus – rizika buvo per didelė
„Suplanuotos atostogos virto netikėtu košmaru“, – laiške 15min redakcijai rašė skaitytoja Laura. Ji pasakojo, kad su vyru ir mažamečiu vaiku ketino atostogauti Balio saloje, beveik už 2,5 tūkst. Eur buvo įsigiję bilietus Vilnius–Stambulas–Denpasaras.
Tačiau jų planus sujaukė įtampa Irane. 15min primena, kad sausio 8 dieną Iranas raketomis smogė dviem amerikiečių bazėms Irake. Tą pačią dieną pranešta apie Teherane iškart po pakilimo sudužusį Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą. Žuvo 176 žmonės. Sausio 11 dieną Iranas pripažino netyčia numušęs Ukrainos oro bendrovės lėktuvą.
Vos po kelių dienų turėjo būti Lauros šeimos skrydis į Balį. Po tokių naujienų, rašė ji, šeima priėmė nelengvą sprendimą atsisakyti savo „Turkish Airlines“ skrydžio ir susitaikyti su patirtais nuostoliais. „Manau, kad su visa šeima skrendant net 0,1 proc. rizika yra per didelė galima kaina“, – argumentavo ji.
„Planavome skristi su „Turkish Airlines“ avialinijomis, – rašė moteris. – Deja, bet kai kitos pasaulio aviakompanijos perplanavo savo maršrutus, kad aplenktų Irano teritoriją, „Turkish Airlines“ toliau vykdo skrydžius neatsižvelgdama į gerąją aviacijos praktiką bei JAV ir Europos aviacijos saugumo agentūros EASA rekomendacijas neskristi virš minėtos zonos“, – 15min rašė Laura.
Nerimaudama dėl kelionės ji kreipėsi ir į pačias Turkijos oro linijas tiek el.paštu, tiek apsilankė „Turkish Airlines“ atstovybėje Lietuvoje. „Jų atsakymas buvo – „Oro erdvė yra saugi. Jei manote kitaip – neskriskite“, – rašė Laura.
Lietuvių šeima ieškojo kitų variantų, kaip patogiai tik su vienu persėdimu, pasiekti Indonezijos salą Balį, dėl to kreipėsi į kelionių agentūrą. „Tokius patogius skrydžius siūlo tik „Aeroflot“ ir „Turkish Airlines“. Pasak kelionių agentūros, 90 proc. lietuvių renkasi turkų avialinijas. Tai bene patogiausias vežėjas ir į likusią Azijos dalį. Nesekantiems įvykių Artimuosiuose rytuose ir pasaulyje, iš agentūros niekada nesužinos, kad skrydžiai vykdomi per nesaugias ar į nesaugias teritorijas, apie jokias galimas grėsmes niekada nebus užsiminta“, – piktinosi Laura.
Ne visos oro bendrovės vengė Irano
Po numušto Ukrainos oro bendrovės lėktuvo aviacijos saugos tarnybos nedelsdamos išleido rekomendacijas lėktuvams neskristi per Iraną. Tam iškart pakluso Europos, JAV, Tolimųjų Rytų, Australijos bendrovės ir maršrutus pakeitė taip, kad aplenktų Iraną, Iraką.
Tačiau „Qatar Airways“, „Emirates“, kelios kitos Persų įlankos regiono oro bendrovės, taip pat „Turkish Airlines“ ir Rusijos „Aeroflot“ ir toliau vykdė skrydžius virš Irano. Jie buvo tik laikinai sustabdyti vienai dienai, iškart po Ukrainos lėktuvo sudužimo.
Kodėl šios oro linijos taip greitai atnaujino skrydžius rizikingoje oro erdvėje, liko neaišku. Bendrovės to nekomentavo. 15min paaiškinimo kreipėsi į „Turkish Airlines“. Gavus atsakymą tekstas bus papildytas.
Kai kurios oro linijos tebeskraidė virš Irano ir Irako, nes tiesiog yra vietinės, tad rinkosi arba išvis neskristi, arba naudotis šia oro erdve.„Qatar“, pavyzdžiui, nelabai turi erdvės manevrams – skrendant iš savo bazės Dohoje joms reikia Irako-Irano koridoriaus, nes daug šio regiono valstybių yra uždariusios savo oro erdvę šioms oro linijoms. Saudo Arabija, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Egiptas 2017 metais nutraukė ryšius su Kataru, paskelbė jam ekonominį boikotą.
Irano oro erdve dažnai naudojasi didžiosios oro linijos, skrisdamos maršrutais, kurie jungia Europą ir pietryčių Aziją. Šios teritorijos vengimas bendrovėms tapo nemenku iššūkiu – lanko darymas aplink Iraną ir Iraką reiškia didesnes degalų sąnaudas, ilgesnį skrydį, taigi – mažesnį pelną. Pavyzdžiui, gali net atsirasti būtinybė paprastai vienu ypu maršrutą įveikiantiems orlaiviams nusileisti degalų papildymui.
EASA rekomenduoja laikytis aukščio
Sausio 16 d. EASA atnaujintose rekomendacijose nurodė, kad virš Irano skristi galima, bet orlaiviams nepatariama leistis žemiau nei 25 tūkst. pėdų. Komerciniai orlaiviai paprastai skrenda 33–44 tūkst. pėdų aukštyje.
Praėjus kelioms dienoms po šių rekomendacijų, sausio 19 d., virš Irano oro erdvės lietuvių poilsiautojus skraidino ir iš Dubajaus grįžtantis „Get Jet“ orlaivis. Keleiviai 15min pasakojo, kad toks oro linijų sprendimas juos suneramino, tačiau bendrovė aiškino įvertinusi EASA rekomendacijas ir skrydžio saugumą.
Trečiadienį, sausio 29 d., EASA paskelbė, kad Europos oro bendrovės gali vėl vykdyti skrydžius dalyje Irano ir Irako oro erdvių. Po ES aviacijos saugumo rizikos grupės susitikimo EASA teigė atšaukianti laikinas rekomendacijas išvis neskristi virš šių dviejų valstybių.
Visgi ji paliko ankstesnę rekomendaciją vengti skristi virš Irano žemiau nei 25 tūkst. pėdų aukštyje, o skrendant virš Irako laikytis sutartų dviejų oro koridorių.
Ar aukščio apribojimų tikrai pakanka?
Praėjusią savaitę skrydžius virš Irano paskelbė atnaujinančios kai kurios Europos avialinijos. Nyderlandų KLM skelbė tą darančios įvertinus EASA rekomendacijas dėl aukščio ir dabartinę situaciją.
Toks KLM sprendimas buvo sutiktas nevienareikšmiškai aviacijos bendruomenėje. Simpleflying.com rašė, kad įtampa tarp JAV ir Irano gal nėra tokia audringa, bet tikrai niekur neišnykusi. Lėktuvo numušimas raketa yra retas, bet visgi pasitaikantis atvejis. Iranas taip pat skelbė orlaivį numušęs tik per klaidą.
Reikia prisiminti ir kitus nesenus įvykius, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ orlaivis su 298 žmonėmis. Ukrainos valdžia buvo uždariusi oro erdvę žemiau nei 32 tūkst. pėdų. MH17 laikėsi nurodymų – skrido 33 tūkst. pėdų aukštyje, tačiau orlaivis vis tiek buvo numuštas.
Simpleflying.com rašo, kad EASA nustatytas ne mažesnis nei 25 tūkst. pėdų aukštis padėtų išvengti mobilių priešlėktuvinių trumpo nuotolio raketų, tačiau Iranas turi ginkluotę, kuri norimą taikinį galėtų pasiekti ir žymiai aukštesniame lygyje, pavyzdžiui, „Bavar-373“.
