Niekada negalvojau, kad teks susidurti su tokiu valdininkų abejingumu ir visišku reikalų neišmanymu, kai teks vaikus leisti į darželį Vilniuje. Bet šiais metais tai patyriau savo kailiu. Taip pat, kiek teko bendrauti su kolegomis, kurie yra susidūrę su senąja ir naująja priėmimo į darželius tvarka, jie visada pažymi, kad senoji tvarka buvo žymiai geresnė ir skaidresnė negu dabartinė. Nes valdininkams paprasčiausiai nerūpi mūsų vaikai ir jie nežino kas dedasi darželio viduje. Savivaldybė ir visa sistema, kuri šiuo metu pas juos veikia, yra neskaidri, netobula.
Savivaldybė ir visa sistema, kuri šiuo metu pas juos veikia, yra neskaidri, netobula.
Nuo šių metų sausio mėnesio 14 d. esame užregistravę savo vaiką centralizuotoje darželių sistemoje. Pačią pirmąją registracijos atidarymo dieną prisiregistruoti negalėjome, nes buvome ką tik įsigiję būstą ir užtruko dokumentų įforminimas bei vietos deklaravimo procedūros.
Sutvarkę formalumus, prie sistemos prisiregistravome greitai ir be jokių trikdžių. Esame registruoti, turime nekilnojamąjį turtą ir gyvename Šeškinės mikrorajone, todėl pasirinkome šiuos darželius: „Bitutė“, „Pelėda“, „Ozas“, „Papartis“, „Gelvonėlis“. Deja, nė į vieną iš jų nepatenkame. Esame dirbantys ir mokantys mokesčius Vilniaus miestui žmonės, bet neuždirbame tiek, kad galėtume leisti vaiką į privatų darželį ar samdyti auklę. O paskola būstui dar labiau susiaurina galimybes leisti vaiką į privatų darželį ar samdyti auklę.
Trečiasis variantas, t.y. kad vienas iš tėvų trečiuosiu metus nedirbtų, o prižiūrėtų vaiką, šeimos finansiniam gyvenimui būtų nepakeliamas.
Įstatymai garantuoja, o savivaldybė juos ignoruoja
Bet pasižiūrėkime į Lietuvos respublikos įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo organizavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų, todėl Savivaldybė turėtų garantuoti jos įgyvendinimą. Ikimokyklinis ugdymas yra viešoji paslauga, kurią administruoja savivaldybė, o pačią paslaugą teikia kitos, savivaldybei ar ne priklausančios įstaigos, tarp kurių yra ir darželiai. O to paties Savivaldos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
Savivaldos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
Taigi norėčiau pasakyti, kad kiekvienas norintis gauti darželį (kaip ir bet kurią savivaldybės teikiamą viešąją paslaugą) turi jį gauti. Nesvarbu, kad valdininkai jums sakys, kad vaikų skaičius padidėjęs virš 2000, arba, kad nėra patalpų vaikams. Čia nėra tėvų reikalas, kad kai kurie savivaldybės tinginiai neatliko savo darbo ir nematė (ar nenorėjo matyti) padidėjusio vaikų gimstatumo, nepastatė darželių, neišnuomojo naujiems darželiams patalpų. Kiekviena normali valstybė turi šiuo klausimu strategiją ir planus į priekį, bet ne mūsų “mylima” Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvienas tėvelis, negavęs darželio, gali paduoti Vilniaus miesto savivaldybę į teismą ir atgauti permokėtus pinigus už vaiko leidimą į privatų darželį. Bet ar daug tėvų norės tuo užsiimti?
Taigi kreipiausi dėl vaiko priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorių ir specialistus, bet man jie niekuo nepadėjo ir pasiūlė kreiptis, kad ir kaip keistai tai atrodytų, pas Dievą (čia kaip supratau Dievas savivaldybėje yra Abonentas). Taip pat šių metų birželio 5 d. susitikimo metu paaiškėjo, kad nors Šeškinėje esame deklaravę gyvenamąją vietą nuo sausio 13 d., Vilniaus savivaldybės duomenų bazės per 5 mėnesius taip ir nebuvo atnaujintos ir specialistai turėjo informaciją, jog esame deklaruoti Pilaitės mikrorajone, kuriame negyvenome nuo sausio mėn. pradžios. Darbuotoja pakeitė deklaracijos vietą rankiniu būdu, tačiau tiek priėmime dirbantys specialistai, tiek Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius jokios klaidos nepripažino ir kelis kartus pakartojo, jog „eilės sudaromos pagal prašymo pateikimo datą ir laiką, atsižvelgiant į vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą“ (cituojamas savivaldybės siųstas informacinis laiškas), negalioja. Savivaldybės siųstame laiške aiškiai rašoma, cituoju:
Vaikų, laukiančių į darželius, vietą eilėje gali nulemti šie veiksniai: pasikeitusi gyventojų deklaruota gyvenamoji vieta. Sistema automatiškai informaciją sutikrina su Gyventojų registru pagal patvirtintą Tvarką (prašymo pateikimo momentu ir prieš grupių formavimą – nuo gegužės 1 iki 10 d.).
Kiekvienas tėvelis, negavęs darželio, gali paduoti Vilniaus miesto savivaldybę į teismą ir atgauti permokėtus pinigus už vaiko leidimą į privatų darželį. Bet ar daug tėvų norės tuo užsiimti?
Mūsų atveju iki pat birželio 5 d., kai jau buvo baigti priėmimai į darželius, deklaracijos vieta nebuvo pataisyta, nors tam laiko buvo daug, ir mūsų vaikas dėl sistemos klaidos buvo eilėje neaišku kiek nukištas žemyn be jokio pagrindo.
Vertėtų pastebėti, kad visą laiką kritę eilėje žemyn net ir po priėmimo į darželius pabaigos, t.y. birželio 1 d., nuo apsilankymo savivaldybėje ir deklaracijos duomenų ištaisymo vaikas nė per vieną punktą nenukrito žemyn, kaip tai vyko iki pat birželio 5 d.
Pasiūlė brangesnį darželį
Tai leidžia daryti prielaidą, jog deklaracijos vieta eilių į darželius sudarymo procese yra svarbu. Klaida tikrai buvo padaryta ir esame įsitikinę, kad jei savivaldybės darbuotojai nebūtų aplaidžiai dirbę, vaikas nebūtų tiek daug eilėje nukritęs ir jau būtų gavęs vietą darželyje iki birželio 1 d. Vieną iš alternatyvų mums pasiūlė – darželį, esantį Trinapolio g., už kurį mokėti reikia dvigubai daugiau. Be to, visas mokestis privalo būti mokamas net vaiko ligos atveju. Šį darželį valdininkai siūlo visiems tėveliams, todėl man iš karto kyla klausimas, kodėl taip yra? Kokie ryšiai sieja šį darželį ir savivaldybę, kodėl šis darželis gali priimti visus norinčius vaikus, o valstybinis darželis ne? Klausimas vertas apmąstymų.
Pirmą kartą gyvenime, tvarkydamas svarbius reikalus, susiduriu su tokiu neprofesionalumu požiūriu į žmogų, o ypač vaikus, kurie turėtų būti neliečiami ir gyventi savo vaikišką gyvenimą. Čia aš matau, kad savivaldybė su vaikais ir jų tėvais žaidžia labai negražius žaidimus ir manipuliuoja esama padėtimi.
Dar vienas pastebėjimas. Parašiau elektroninius laiškus visiems Vilniaus tarybos nariams ir bandžiau atkreipti dėmesį į esančią situaciją, bet iš visų narių man atsakė tik vienas. Taigi matome, koks šių politikų požiūris į mus ir į mūsų problemas. Vis labiau suprantu ko šie ponai, kurie iš mūsų kišenės valgo duoną, ateina į politiką, į savivaldybes, į valdžia.
