Balandžio 21 d. teko lankytis Lazdynų greitosios pagalbos „skubaus“ priėmimo skyriuje (žodį skubaus specialiai rašau kabutėse), nes tokios pirmos pagalbos net košmare nepamatysi (oficialus ligoninės pavadinimas – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – red. past.).
Savo istorija dalinkitės ir jūs – el. paštu ikrauk@15min.lt (daugiau nuorodų rasite po šiuo tekstu).
Per Velykas patyrė čiurnos traumą
Tą dieną įvyko nelaimingas atsitikimas mano broliui. Patyrė čiurnos sąnario traumą, koja ištino, jautė aštrų skausmą. Kadangi buvo šventinė diena, Vilniaus mieste dėl traumos galėjome kreiptis tik į Lazdynų ligoninės pirmosios pagalbos skyrių.
Atvykome 13 val., užsiregistravome registratūroje 13.09 val., eil. Nr. 574. Ligonių buvo daug, mus perspėjo, kad gali tekti laukti iki 3 val. Bet pasirinkimo neturėjome.
Matėme keletą neblaivių asmenų, kuriems pirma pagalba buvo suteikta nedelsiant ir nelaukiant eilėje.
Laukiant eilėje pas traumatologą prabėgo 5 valandos. Matėme keletą neblaivių asmenų, kuriems pirma pagalba buvo suteikta nedelsiant ir nelaukiant eilėje. Kartu laukęs pusamžis vyras su rankos piršto trauma užsiregistravęs 12.30 val., 17.30 val. išvyko namo, žadėdamas kreiptis į savo polikliniką...
18 val. registratūroje pasiteiravusi, kada bus pakviestas mano brolis, turintis 574 eilės Nr. ir laukęs 6 val., gavau, atsakymą, kad eilėje prieš jį, po tiek valandų laukimo, dar apie 15 pacientų.
Čiurnos sąnariui tinstant ir didėjant skausmui nuo nepatogaus sėdėjimo, dar laukti kelias valandas tiesiog nebegalėjome. Išvykome namo broliui kenčiant stiprų skausmą, tinimą ir didelį nuovargį po ilgų valandų laukimo, rizikuojant patirti komplikacijas.
Manėme, kad liko tik vienintelė išeitis – kreiptis kitą dieną į polikliniką. Tačiau, grįžus namo, dėl patirto streso kojos būklei dar labiau pablogėjus, 20 val. teko grįžti į Lazdynų ligoninę. Eilės numeris dar vis galiojo, po pusvalandžio mano brolis buvo pakviestas pas traumatologą. Taigi galų gale, po beveik 8 val. laukimo, jam buvo suteikta „skubi“ pagalba, uždėtas gipsas.
Esame dirbantys, mokesčius mokantys Lietuvos respublikos piliečiai. Patyrėme baisų pažeminimą, kad ligoniui nėra laiku suteikiama pagalba.
Tikimės, kad šis laiškas bent kažkiek pagerins skubios pagalbos priėmimo skyriaus veiklą ar bent bus atkreiptas dėmesys į šią tikrai rimtą problemą.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos Dalios Steiblienės ir Skubiosios pagalbos skyriaus vyriausiojo ordinatoriaus gydytojo traumatologo Artūro Zubricko komentaras:
Balandžio 19-21 d. į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje budėjusius gydytojus traumatologus kreipėsi rekordinis skaičius nukentėjusiųjų – apie 500 žmonių. Atvykę į Skubiosios pagalbos skyrių pacientai pas gydytoją nukreipiami ne pagal registracijos eiliškumą, o įvertinus patirtos traumos sunkumą ir nukentėjusiojo būklę.
Balandžio 19-21 d. į gydytojus traumatologus kreipėsi rekordinis skaičius nukentėjusiųjų – apie 500 žmonių.
Būtinosios pagalbos teikimas yra reglamentuotas teisės aktais. Vertinant paciento būklės sunkumą ir laiką, per kurį reikia pradėti teikti būtinąją pagalbą, ši pagalba yra suskirstyta į keturias kategorijas. Lengviausios kategorijos pacientams tenka laukti ilgiausiai.
Prognozuoti Skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautus labai sunku.
Kartais numatomos oro sąlygos – lijundra, plikšala, staigus oro atšalimas – leidžia planuoti gausesnį traumas patyrusių žmonių srautą, tada iš anksto planuojamos ir papildomos medikų pajėgos. Tačiau kad rekordinio pacientų skaičiaus sulauksime per Šv.Velykas, tikėtis buvo sunku.
Per šias Šv.Velykas susiklosčiusi situacija yra atsitiktinumas, o ne dėsningumas.
Skyrius dirbo įprastiniu ritmu. Antrają Šv.Velykų dieną ligoninę užplūdus pacientams, iš namų buvo mobilizuota dar viena medikų komanda – gydytojas traumatologas ir slaugytoja. Jokiu būdu nepateisiname situacijos, kad pacientams teko laukti 7-8 valandas, bet apgailestaujame, kad net ir suorganizavus papildomą gydytojo traumatologo postą, buvo neįmanoma tuo pačiu metu apžiūrėti daug pacientų. Juk traumą patyrusiam pacentui nepakanka gydytojo apžiūros, jam reikia atlikti rentgeno tyrimus, susiūti žaizdas, uždėti gipsines imobilizacijas. Todėl staiga padidėjus pacientų srautui, visada atsiranda problema, kad tenka palaukti.
Per šias Šv.Velykas susiklosčiusi situacija yra atsitiktinumas, o ne dėsningumas. Priežastis galėtų būti ir ilgesnis švenčių periodas, kai žmonės labiau atsipalaiduoja, leidžia sau daugiau pramogauti, tikrai ne vienas pacientas į ligoninę atvyko padauginęs svaigalų. Todėl ir pati visuomenė turėtų pagalvoti, kad reikia būti atsargesniems ir atsakingiems už savo sveikatą.
