Mano sūnus sportuodamas patyrė traumą, lūžo kojos kaulas. Gydytojai davė reikiamas pažymas, kad jis (dvyliktokas) automobilio vairuoti negali. Tad į pamokas vaiką vežiojau aš. Dirbau Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusių mokymo centre budėtoja-sarge, darbas buvo pamaininis.
Paskambinau savo tiesioginiam viršininkui ir pranešiau, kad man reiks anksčiau išeiti iš darbo, nes noriu nuvežti sūnų. Direktoriaus pavaduotojas sutiko. Aš ramia sąžine taip ir padariau.
Po poros dienų man paskambino iš darbo ir pranešė, kad aš atleista, ir dar su įrašu...
Tad iškilo klausimas: kur teisybė? Kitas klausimas: darbdavys turėjo atsiskaityti tą pačią dieną. Bet pinigus gavau po aštuonių dienų.
Darbo inspekcijoje man paaiškino, kad taip pažeistas Darbo kodeksas. Iš karto kreipiausi ir į Darbo biržą. Bet su įrašu darbo knygelėje niekam nereikalinga...
Darbo birža pašalpą man mokės tik po 3 mėnesių. Tad man iškilo dar vienas klausimas: iš ko man gyventi? Po bevaisių paieškų nutariau parašyti žiniasklaidai, gal žmonės mane užjaus!
Su pagarba Nijolė
Situacija domėjosi MB „Teisės idėja“ teisininkai. Jie nustatė, kad moteris iš darbo atleista teisėtai. Tačiau darbo užmokestis sumokėtas nelaiku.
Dažnas iš mūsų susiduria su darbo sutarties nutraukimu. Nesvarbu, ar tai būtų atleidimas dėl darbuotojo kaltės, ar bendru šalių susitarimu. Tačiau kyla klausimas, ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojai žino savo teises? Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – LR DK) nurodo, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
Kyla klausimas, ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojai žino savo teises?
Į 15min.lt redakciją kreipėsi Nijolė (vardas pakeistas) dėl jos, kaip darbuotojos, teisių pažeidimo. Vienos įmonės direktoriaus įsakymu Nijolė atleista iš užimamų pareigų 2014 m. sausio 31 d. Tačiau jai priklausantis darbo užmokestis sumokėtas tik vasario 7 d. Tai tik vienas pavyzdys iš daugybės atvejų, kuomet darbdaviai pažeidžia darbo kodekso normas ir laiku neatsiskaito su iš darbo atleidžiamu darbuotoju.
Darbuotojai neturėtų nuleisti rankų ir susitaikyti su tuo, jog darbdavys neišmoka jo pelnytai uždirbto ir jam priklausančio darbo užmokesčio.
Atleidžiami darbuotojai (nesvarbu dėl jų kaltės ar ne) turi nepamiršti, jog už kiekvieną pradelstą dieną, jiems priklauso vidutinis darbo užmokestis. LR DK 141 str. 3 d. teigiama: „Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.“ Tai reiškia, jog Nijolė turi teisę reikalauti jai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotatpį nuo sausio 31 d. iki vasario 7 d.
MB „Teisės idėja“ teisininkė Laura Bliujienė teigia, jog pasitaiko tokių atvejų, kai su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neatsiskaitoma ilgiau nei pusė metų. Darbuotojai neturėtų nuleisti rankų ir susitaikyti su tuo, jog darbdavys neišmoka jo pelnytai uždirbto ir jam priklausančio darbo užmokesčio. Kaip kompensacijos už tokį darbo kodekso pažeidimą, darbuotojas turi teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. L. Bliujienė pataria darbuotojams aktyviau ginti savo teises, o susidūrus su jų pažeidimu – kreiptis pagalbos į teisininkus.
Ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių nagrinėja Darbo ginčų komisija.
