Antradienio diena pasitaikė itin tvanki. Užėjusi į Vilniaus gatvėje esantį prekybos centrą „Flagman“, nusipirkau geriamo jogurto ir marcipaninį batonėlį. Į lauką eiti nesinorėjo dėl oro. Tad nusprendžiau užkilti į viršų, žinojau, kad ten yra dvi sofos, kur galima pailsėti, o ir pačiam prekybos centre vėsu, gera. Užkilus į viršų prasidėjo linksmybės.
Ant pirmos sofos sėdėjo dvi merginos, kurios šnekučiavosi, nusprendžiau netrukdyti ir prisėsti ant kitos. Išsitraukiau telefoną ir taip trokštamo jogurto buteliuką. Tik atsukau buteliuką ir prie manęs priėjo apsaugos darbuotojas. Nesismulkindamas pareiškė, kad čia negalima valgyti ir sėdėti. Sutrikau, pasidarė gėda, užsukau jogurtą ir toliau sėdėjau bandydama suprasti, kodėl turiu slėpti jogurtą? Tuo tarpu apsaugininkas priėjo prie kitų merginų ir pasakė tą patį, ką ir man. Merginos paklausė – kodėl. Atsakymas buvo paprastas: nes jos nesiruošė pirkti suknelės už 1000 Lt (prekybos centro antram aukšte yra įsikūrusios kelios drabužių parduotuvės).
Merginos nesiginčijo ir išsinešdino. Gal suprato, kad tikrai ant tokių sofų gali sėdėti tik nusipelnę asmenys, o jų nuopelnai matuojami suknelės kainos dydžiu. O aš sėdėjau netekusi žado. Apsaugininkas vėl priėjo prie manęs ir pakartojo, kad čia sėdėti negalima. Aš atsakiau, kad mane iš čia gali išvaryti tik policija. Apsaugos darbuotojas atsakė, kad manęs neišvaro, o gražiai išprašo.
Po šių savo žodžių jis nuėjo kalbėtis su vienos parduotuvės darbuotojomis. O man pasidarė pikta. Aš esu dirbanti moteris, apsirengusi kasdieniškai, bet ne prastai, nuo manęs nesklinda blogas kvapas. Tai kuo aš užkliuvau apsaugos darbuotojui? Kad prisėdau atsigaivinti keliais gurkšniais jogurto? Situacija absurdiška. Pasijutau kaip benamė moteris su užtinusiu veidu ir mėlyna nosimi, kuri prisėdusi prie kavinės staliuko tuoj pat yra išvaroma.
Suprantu, kad apsaugos darbuotojui yra duodami nurodymai iš aukščiau, bet kur logika? Gal aš atsisėdau pailsėti, atsigaivinti ir tada būčiau ėjusi įsigyti tos suknelės už 1000 Lt. O jei ir būčiau įsigijusi, bet kitą dieną, ar reikėtų ateiti su čekiu, kad būtų galima prisėsti? Ar čekis galiotų tik vieną dieną (kitą jau vėl reiktų pirkti suknelę už 1000 Lt)?
Neteisybės jausmo apimta pasidalinau istorija viename forume. Pasirodo, kad ne tik šiandien žmonės varomi nuo sofų, tai tęsiasi pakankamai ilgai. Netgi nėščios moterys, kurios nežada pirkti prabangių suknelių, yra, švelniai tariant, išprašomos.
Tad norėjau perspėti, kad jeigu kada nors lankysitės „Flagman“ antrame aukšte ir būsite pavargę bei norėsite prisėsti, pailsėti, būtinai prieš tai užeikite į kurią nors parduotuvę ir nusipirkite drabužių, bent jau už tūkstantį litų. Arba jei netyčia nusipirksite drabužį vienoje iš ten esančių parduotuvių, būtinai pasėdėkite ant sofos, nes tai privilegija, kurią gaunate įsigiję prekę.
