Į 15min.lt atkeliavo laiškas, kuriame vilniečiai skundžiasi teršiamu upeliu. Miesto pakraštyje, Antakalnio seniūnijoje šalia Šilėnų gatvės tekantis Veržuvos upelis neva tapo vietos gyventojų kanalizacijos nuotekų vieta. Tačiau aplinkosaugininkai purto galvas – vieną skundą jie yra gavę ir jis nepasitvirtino.
„Vilniuje, Antakalnio sen. Šilėnų gyvenvietėje teka Veržuvos upelis. Sodų bendrijoje „Vaguva“, esančioje šalia upelio, stovinčių namų kanalizacijos nuotekos nuvestos tiesiai į upelį vamzdžiais. Nuotraukose galima pamatyti, kokios spalvos ledas ir vanduo upelyje. Buvo kreiptasi į gamtosaugą dar praeitų metų vasarą, bet niekas nesureagavo, net neatvyko apžiūrėti vietos. O upelyje veisiasi upėtakiai“, – toks nenorėjusių prisistatyti vilniečių skundas pasiekė redakciją.
Sodų bendrija kaltę neigia
Tačiau šios sodų bendrijos valdybos pirmininkė Stanislava Cvirkienė griežtai paneigė, kad upelį galėtų teršti jos vadovaujamos sodų bendrijos gyventojai. „Aš labai griežta pirmininkė, viską pati tikrinu, tikrai taip būti negali. Mes kaip tik tvarkome upelio pakrantes, šiukšles išrankiojam“, – tvirtino S.Cvirkienė.
Aiškėjo, kad ši istorija gali būti tik kaimynų noras pakenkti kaimynams. O tai nėra retas atvejis. Kaip pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas ir vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Rutkauskas, šiemet skundo dėl upelio taršos toje vietoje agentūra nėra turėjusi.
„Pernai turėjo skundą dėl Šilėnų g. 50 namo, kad iš ten nuotekos teršia upelį. Atlikome su kolega patikrinimą, buvau to patikrinimo vedantysis pareigūnas, bet ten buvo nustatyta, kad centralizuotų nuotekų tinklų toje vietoje nėra, bet yra keturi nuotekų kaupimo rezervuarai. Buvome du kartus nuvažiavę pasižiūrėti ir abu kartus jokių nei siurblių, nei išsiliejimų, perpildymų tų rezervuarų nebuvo. Padarėme nuotraukas, to sklypo savininkas mums pateikė paaiškinimą, sutartis su buitinių nuotekų išvežėju. Vienintelis trūkumas – žmogus neturėjo čekio, įrodančio nuotekų pridavimą. Teisinosi nežinojęs, kad jį reikia išsaugoti“, – teigė aplinkosaugininkas.
Skundų sulaukia nuolat
Kaip tvarkomos nuotekos, jeigu nėra centralizuotų tinklų, tikrina Vilniaus miesto savivaldybė, aplinkosaugininkai tik stebi, kad nebūtų teršiama gamta. Namas, dėl kurio buvo gautas skundas, yra šiek tiek toliau nuo upelio, be to, kaip teigė P.Rutkauskas, nebuvo jokių požymių, kad tarša galima – nei kvapo, nei jokių vamzdžių, siurblių ar pan.
„Mums valdą aprodė savininkas, viską patikrinome“, – tikino Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius.
Panašūs skundai, kai vienas kaimynas skundžia kitą, yra dažni, tiek sodų bendrijose, tiek individualių namų kvartaluose. Anot P.Rutkausko, jie tapo neatskiriama aplinkosaugininkų darbo dalimi, skundus tenka tikrinti nuolat.
