Jei jums šių metų gruodžio 22 arba 23 dienomis paskambino ir paklausė: „Ar jūs žiūrite spektaklius? Jei ne, kodėl? Koks jūsų mėgstamiausias teatras, spektaklis, aktorius?“ Būkite tikri, jog tapote „Telefonų knyga“ spektaklio dalimi. Šis eksperimentas buvo vydomas spektaklio metu, pačių aktorių. Tai tapo šio spektaklio „razina“.
Tikrai abejingų nepaliekantis trečiasis Vido Bareikio režisuojamas spektaklis. Taip pat V.Bareikis žiūrovams yra pristatęs spektaklį „Vakaras su knyga” (pagal M.Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita”) bei itin mėgstamą „No concert”. Premjeroje vaidina „No theatre” komanda: E.Špokaitė, I.Lencevičiūtė, E.Gudavičiūtė, E.Latėnaitė-Beliausienė, A.Storpirštis, D.Stončius, M.Repšys, V.Sodeika, taip pat ir keletas kolektyvo naujokų.
Visas spektaklis yra perpintas metaforomis bei alegorijomis. Tai teatras apie teatrą arba tiksliau, kaip žinoma W. Shakespeare‘o frazė: „Gyvenimas – tai teatras“. Nors spektaklį galime vadinti komedija, bet jaučiama ir tragizmo epizodų. Žmonės (šiuo atveju – vaidinantys aktoriai) nori būti individualūs, nepriklausomi, siekti savo tikinčiomis idėjomis, tačiau dėl iškylančių problemų ar vidinių gyvenimo krizių pasiduoda ir tampa priklausomi nuo kitų norų, įstatymų, aplinkos. Viena iš tų problemų, tai aktorystės kaip profesijos reikalingumas šiandienoje. Realiai tai bando atskleisti ir sužinoti pačių aktorių skambučiai nepažįstamiems žmonėms iš senos telefonų knygos. Nepamirškit, viskas vyksta spektaklio metu. Kai kurie skambučiai įrodo, jog vieno iš spektaklio personažų Adolfo Klišė nuomonė yra teisinga: „Aktorius – nenaudinga profesija“.
Tačiau šia nuomone nebuvo apsiribota, todėl spektaklio tema išlieka kaip retorinis klausimas. Bet vis primenantis, jog gyvenimas – tai teatras, kuriame kievienas iš mūsų vaidiname. Telefonų knyga – tai spektaklio scenarijus, kur kiekvienas žmogus turi savo numerį ir laukia savo gyvenimo debiuto,o gal tik papasto skambučio?
